Stalininio laikotarpio Vilnius: sovietinio miesto mito formavimas

LTXX a. Vilniaus istorija pažymėta didžiulių ir dramatiškų pokyčių ženklu - ne kartą keitėsi politinė miesto priklausomybė, kito Vilniaus, kaip Lietuvos sostinės, statusas, o miesto kultūrinė ir mentalinė erdvė buvo pažymimos naujais ženklais, simboliais bei prasmėmis. Tokiu būdu klostėsi daugiasluoksnė miesto kultūrinės atminties struktūra, atspindinti konkuruojančių ideologijų, miesto praeities pateikimo versijų įvairovę bei kuriamą mitą1 apie miestą. Toks daugiasluoksniškumas ryškus ne tik kuriamuose pasakojimuose apie miesto praeitį, kitaip tariant, miesto istoriniame naratyve, - jis pastebimas fiziniame miesto pavidale, iliustruojančiame šiuos naratyvus - architektūroje, miesto išplanavime, toponimikoje, paminkluose. Itin ryškų sluoksnį Vilniaus kultūrinės atminties kraštovaizdyje paliko sovietinis laikotarpis. Žvelgdami į dabartinį Vilniaus miestovaizdį, regime nemažai sovietinio laikotarpio paliktų materialių ženklų, kurie sulaukia nevienareikšmių, dažnai - negatyvių - vertinimų. Ši miesto paveldo dalis, susijusi su traumine sovietinės okupacijos patirtimi, yra labai jautri, nevienareikšmiškai vertinama, „nepatogi“ tema. Tad šiame nedideliame straipsnyje, koncentruojantis į ankstyvąjį sovietinį laikotarpį - stalininę epochą, kurioje iš esmės buvo padėti pagrindai naujajam - sovietinio Vilniaus - tapatumui, ideologiškai grindžiamam keletu sovietmečiu suformuotų mitų, kurti, bus mėginama atskleisti istorinį, kultūrinį bei politinį kontekstą, kuriame šie ženklai atsirado. Viliamasi, jog galbūt šių ženklų ištakų paaiškinimas padės geriau suprasti ir adekvačiau įvertinti dar išlikusį sovietinį paveldą dabartiniame Vilniuje. [Iš straipsnio, p. 22-23]