LTŽaliojo tilto skulptūros, kaip sovietinės okupacijos simbolis, Lietuvos visuomenėje ne vieną dešimtmetį tebekeliančios aršias diskusijas, gali būti laikomos ryškiu „paveldo konflikto“ pavyzdžiu. Iš esmės kultūros paveldas, nepriklausomai nuo to, kokią reikšmę šiai sąvokai besuteiktume, siejamas su kažkuo gana aiškiai apibrėžtu, pozityviai vertinamu ir „savu“. Jeigu klasikinė paveldo samprata daugiausia dėmesio teikė kultūros vertybių išskirtinumo, retumo, monumentalumo ir estetinio patrauklumo savybėms, tai XX a. 7-8 dešmtmečiais Vakarų valstybėse kilęs „paveldo bumas“ iškėlė naują požiūrį, leidusį paveldą susieti su artimais, o dažnai estetiniu ar istoriniu požiūriais ir mažiau reikšmingais, „paprastais“ dalykais - vyresniosios, tėvų bei senelių kartos palikimu. [Iš straipsnio, p. 7]