Valakų reforma

• Žemėtvarka ir kraštovaizdis senovės Lietuvoje / sudarė ir redagavo Pranas Aleknavičius, Vytautas Skuodžiūnas, Romualdas Survila. Vilnius : Jandrija, 2015. P. 56-61
• Anksčiau paskelbta leidinyje: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: istorijos bruožai / Mečislovas Jučas. Vilnius : Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai : Lietuvos dailės muziejus, 2010 (2013). P. 178-181

LTŽygimanto Augusto valdymo metais įvyko keletas svarbių įvykių, kurie nulėmė Lietuvos likimą ne vienam šimtmečiui. Buvo įvykdytos teismų ir administracijos, žemės reformos, sudaryta Liublino unija, suaktyvėjo religinis gyvenimas, pakilo krašto kultūra. Vienas iš reikšmingiausių to meto įvykių buvo atėjusi per Lenkiją, bet įvykdyta vokiečių pavyzdžiu žemės ūkio - Valakų reforma. Daug valstybės žemių buvo išdalyta bajorams, kurių valdos įsiterpė tarp valdiškų žemių. Tuos intarpus reikėjo šalinti kompensacijomis. Buvo ir neteisėtai užgrobtų valstybės žemių, tad teko tikrinti tų žemių įsigijimo dokumentus. Dalis bajorų tarnavo ponams, eidami pasiuntinių, paštininkų pareigas ir net atlikdami karinę tarnybą. Bet už karinę tarnybą valstybei jie nebuvo gavę iš didžiojo kunigaikščio veldamų. Norėta atsikratyti tokių pretendentų į bajorų luomą. Valdovas siekė intensyvinti ūkį, gauti iš jo daugiau pajamų ir papildyti valstybės iždą. Reikėjo pinigų sumokėti karių, pasamdytų karui su Rusija, algoms. Valstiečių ūkis, esant lydiminei žemdirbystės sistemai, buvo išdalytas į daugelį sklypų ir sklypelių, ir buvo painu juos apmokestinti. Pereinant nuo duoklių natūra prie piniginių mokesčių, reikėjo sunorminti prievoles ir mokesčius imti ne nuo šeimos ar tarnybos, t. y. valstiečio ūkio, kurį sudarė viena ar kelios šeimos, o nuo ariamos žemės ploto ir kokybės. [Iš straipsnio, p. 56]