LTTrečiasis tomas pratęsia pirmųjų dviejų sudarymo tvarką. Pirmojoje dalyje - „Straipsniai, pranešimai, kalbos“ - pagal temas atrinkti ir chronologiškai sudėti tekstai. Pradedama skyriumi, pavadintu „Brendimas laisvei“. Čia skelbiami ankstyvieji politiniai raštai, kurie padės skaitytojui rasti atsakymą į klausimą, kodėl Ozolas tapo Sąjūdžio pirmeiviu ir ideologu. „Atgimimas“ nukelia į viltingus tautos budimo ir Sąjūdžio gimimo metus. Besikeičiančiam gyvenimui reikėjo naujo žodyno ir Ozolas buvo jo kūrėjas. Dora, protas, dvasia - tai mus vieniję Ozolo pasiūlyti Atgimimo žodžiai. Jau vėlyvuoju sovietmečiu Ozolas buvo subrandinęs savarankiškos valstybės viziją. Kokia ji? Kaip mąstytojas vertino atkurtosios valstybės pirmuosius žingsnius ir pokyčius, įvykusius po įstojimo į Europos Sąjungą? Apie tai - skyriuje „Valstybės atkūrimas“. Ozolo geopolitiniai svarstymai ir santykiai su kaimynais - pagrindinė skyriaus „Lietuva pasaulyje“ atrinktų tekstų tema. Išskirtine įžvalga pasižymi straipsnis „Ukraina - Europos ateities garantas" (1994). Globalizmas ir nacionalizmas - tokią svarbiausią jų skirtį, lemsiančią XXI amžiaus pasaulio tvarką, teigė Ozolas. Jis buvo giliai įsitikinęs, kad ateities pasaulis - ne supervalstybių viešpatavimo, bet „tautų sąjungos“ pasaulis. Nacionalizmas Ozolui - alternatyva globalizmui, vienintelė veikimo programa, vedanti į „tikrąjį humanizmą“.Antroji dalis - „Paskaitos ir studijos“. Joje baigiamoji ciklo „Sąjūdžio dienų paskaitos“ 1988 metų pabaigoje Šiaulių visuomenei skaityta paskaita. Kitame paskaitų cikle „Politika ir ekonomika“ (1991) Ozolas svarsto politikos ir ekonomikos santykį, pateikia savąją „tiesos ekonomikos“ idėją, vertina pradėtas atkurtos valstybės reformas. Programiniu dokumentu „Centrizmo ideologijos metmenys“ Ozolas pristatomas kaip centrizmo ideologas ir politinio centro partijos kūrėjas. Skyrius baigiamas studija „Nacionalizmas - tai tikrasis humanizmas“ (2014). Tai paskutinysis išsamus filosofo darbas apie ribas priėjusį šiuolaikinį pasaulį ir mums paliktus lietuviškosios ideologijos metmenis. Trečioji dalis - „Interviu“. Juose mintis reiškiama laisviau, jaučiama pokalbio nuotaika. Kai kuriuose Ozolas kalbintojo pozicijoje (interviu su kardinolu Vincentu Sladkevičiumi, su Arnoru Hanibalsonu). Kituose kalbinamas filosofas paryškina straipsniuose ir kalbose dėstytas mintis. Interviu siekta atrinkti iš kuo įvairesnių leidinių. Jie pateikiami chronologine tvarka. [Iš Pratarmės]