Katalikų Bažnyčios ir valstybės santykiai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVII a. antrojoje pusėje : disertacija

LTKatalikų bažnyčia XVII a. antrojoje pusėje įtakojo ne tik religinį žmonių gyvenimą, bet ir visuomenės socialinę, kultūrinę bei politinę raidą. Tuo metu Europoje įsivyravo valstybinės bažnyčios epocha, kuomet bažnyčios poveikis valstybei buvo itin didelis. Disertacijoje nagrinėta, kokias LDK kaip valstybė sudarė sąlygas Katalikų bažnyčios veiklai Lietuvoje, kaip ją įtakojo, kaip funkcionavo patronato teisė, bei kuo Bažnyčia pagelbėjo to meto valstybei. Buvo nagrinėta vyskupų kaip pagrindinių valstybės senatorių politinė veikla, ištirta, kokias valstybines problemas Katalikų bažnyčia spręsdavo savo sinoduose ir vyskupijų kapitulų posėdžiuose. Tirta, kaip Bažnyčia įtakojo LDK visuomenę rūpindamasi jos švietimo sistema ir karitatyvine globa. Tyrime panaudoti Katalikų bažnyčios sinodų, kapitulų dokumentai, vyskupijų vizitacijų aktai, Lietuvos metrikoje saugomos valdovų privilegijos Katalikų bažnyčiai, Lenkijos – Lietuvos valstybės seimų dienoraščiai ir konstitucijos, senato posėdžių protokolai, seimelių dokumentai, privatūs laiškai, atsiminimai ir t.t. Padarytos išvados, jog Katalikų bažnyčia kaip institucija Lietuvoje neturėjo vieningos politinių veiksmų programos, todėl dvasininkai įsitraukdavo į politinę veiklą pagal savo pilietines nuostatas. Dvasininkas turėjo šansą padaryti bažnytinę karjerą tik jeigu jį parėmė iškiliausios giminės, tokios kaip Pacai ar Sapiegos, bei valdovas. Vyskupai buvo itin svarbūs politiniame gyvenime, suiručių metais dažnai būdavo tarpininkais tarp nesutariančių pusių, moraliniais autoritetas, pasižymėjo diplomatinėje veikloje. [Iš leidinio]

ENIn the second half of the 17th century, the Catholic Church was influencing not only the religious life of the people but also the social, cultural and political development of the society. Europe was experiencing the period of state church at that time, when the church had exceptional influence to the state. The dissertation examines the conditions that the Grand Duchy of Lithuania (GDL) created for the activities of the Catholic Church in Lithuania, the influence and the functioning of the patronage law, as well as how the Church helped the contemporary state. The dissertation studied the political activities of the main state senators and examined the state affairs addressed by the Catholic Church in its synods and diocesan chapter meetings. It examined the influence of the Church on the society of the GDL through its educational system and charitable work. The study used the documents of the Catholic Church’s synods and chapters, the records of diocese visitations, the privileges granted to the Catholic Church, the diaries and constitutions of the parliaments of the Polish-Lithuanian Commonwealth, the minutes of senate meetings, etc. It was found that, as an institution, the Catholic Church did not have a single programme of political actions and, therefore, the clergy used to get involved in political activities according to their own civic positions. A clergyman had a chance to make a career in the church only if he was supported by the most prominent families, such as the Paces or the Sapiehas, or the sovereign. Bishops had a particularly important role in political life and often acted as mediators between conflicting parties in times of upheavals; they possessed moral authority and were distinguished in diplomatic activities.

• Kariery biskupów z rodu Paców w XVI i XVII w / Wioletta Pawlikowska. Kauno istorijos metraštis. 2022, 20, p. 19-40.
• Kariery polityczne i kościelne biskupów Wojciecha i Jerzego Radziwiłłów - koryfeuszy początku i końca XVI wieku - zarys problemu / Wioletta Pawlikowska-Butterwick. Nasza przeszłość 2017, 127, p. 5-20.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas per dvidešimtmetį karą (1648-1667) / Antanas Tyla. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2010. 399 p.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės kultūros vaizdiniai XVII a. antrosios pusės prancūzų memuaristikoje / Kristina Petrauskė. Historia universalis in Lithuania. 2015, t. 3, p. 22-30.
• Marriage or mitre? The careers of bishops from the Pac family in the Grand Duchy of Lithuania during the Reformation and Counter-Reformation / Wioletta Pawlikowska. Slavonic and East European review. 2021, vol. 99, no. 4, p. 699-727.
• Problem języka w klasztorze sióstr katarzynek w Krokach w pierwszej połowie XX wieku / Vaida Kamuntavičienė. Acta Baltico-Slavica. 2019, Nr. 43, p. 1-22.
• Religione pro deo, sapientia pro patria. Kreacja wizerunku biskupa wileńskiego Konstantego Kazimierza Brzostowskiego w grafice okolicznościowej / Aleksander Stankiewicz. Artifex novus. 2020, 4, p. 162-180.
• The Bishops of the Diocese of Vilnius and Lithuanian domestic politics in 1709-17: attitudes, problems, and solutions / Mindaugas Šapoka. Acta Poloniae historica. 2022, 125, p. 179-206.
• Trakų parapija ir jos šventovė XV–XVIII amžiuje / Liudas Jovaiša. Acta Academiae Artium Vilnensis 2018, t. 90, p. 71-101.
• Vilniaus amatininkų katalikų religinis gyvenimas XVI a. antroje pusėje / Darius Baronas. Lietuvos istorijos metraštis. 2018, 2017/2, p. 23-48.
• Vyskupo Jurgio Bialozoro (apie 1623-1665) politinė veikla / Vaida Kamuntavičienė. Soter. 2003, 9 (37), p. 281-294.
• Žemaičių vyskupo Juozapo Mykolo Karpio Epistola pastoralis / Rugilė Pangonytė. Tiltai. Priedas. 2018, Nr. 48, p. 92-112.