LTDisertacijoje sistemingai tyrinėjamas talentingo lietuvių išeivių rašytojo, literatūros kritiko Juliaus Kaupo (1920–1964) gyvenimas ir kūrybos palikimas. Tiriamojo objekto specifika bei darbo tikslas nulėmė kompleksinio metodo pasirinkimą (aprašomasis, teksto analizės bei lyginamasis metodai). Pirmoje darbo dalyje pateikiama J. Kaupo biografijos faktai, antroje – pasakų, novelių analizė, trečioje – literatūrinės kritikos vertinimas. J. Kaupo pasaulėžiūrą formavo krikščioniškasis idealizmas, egzistencializmas ir nuosaikusis liberalizmas. Rašytojo kūrybai būdinga evoliucija nuo neoromantizmo prie realizmo. J. Kaupas yra urbanistinės pasakos pradininkas lietuvių literatūros istorijoje, sukūręs neoromantinių pasakų knygą „Daktaras Kripštukas pragare“ (1948). Šių pasakų poetikos pagrindas – subtilus realybės sufantastinimas, magiškos tikrovės sukūrimas. J. Kaupas lietuvių literatūrinę pasaką praturtino Europos romantizmo temomis ir motyvais (Ernstas Theodoras Amadeus Hoffmannas, Hansas Christianas Andersenas, Oscaras Wilde‘as). Rinkinio „Saulėgrąžos mėnulio šviesoj“ novelėse įprasminama dvasios polėkis, gėrio, tiesos, grožio trauka, nesitaikstymas su gyvenimo rutina. Novelių stilius – saikingai suestetinta realizmo, psichologizmo, ekspresionizmo bei intelektualumo dermė. Žemininko-lankininko J. Kaupo produktyviausia ir brandžiausia 1951–1958 m. kritika, kurioje prioritetinė reikšmė teikiama estetinei kūrinio vertei. Meninė literatūros teksto kokybė tiriama pagal vientisumo, naujumo, aiškumo, poetiškumo, psichologiškumo kriterijus. [Iš leidinio]
ENThe dissertation examines life and creative legacy of a talented Lithuanian exile writer, literary critic Julius Kaupas (1920–1964). Specific nature of the research object and study goal led to the choice of complex methodology (descriptive, textual analysis and comparative methods). In the first part of the study, the author provides biographical fact of J. Kaupas life, in the second, he evaluates fairytales, novels, in the third part – literary criticisms of Kaupas. J. Kaupas’ worldview was shaped by Christian idealism, existentialism, and consistent liberalism. One can observe the evolution from neo-romantism to realism in writer’s works. J. Kaupas was the first one to write urbanistic fairytales in the history of Lithuanian literature, he wrote a neo-romantic fairytale book “Dr. Kripstukas in Hell” (1948). Poetic basis of these fairytales is subtle transformation of reality into a fantastic world, creation of magic reality. J. Kaupas has enriched the tradition of Lithuanian literary fairytale with themes and motives of European romantism (Ernst Theodor Amadeus Hoffmann, Hans Christian Andersen, Oscar Wilde). In novels from the compilation “Sunflower seeds in a moonlight” (Saulėgrąžos mėnulio šviesoj), he embodies vivacity of spirit, pull of good, truth, beauty, refusal to be overcome with existential routine. The style of novels is moderately aesthetic harmony of realism, psychologism, expressionism, and intellectual disposition. The most productive period of J. Kaupas’ writing is literary criticism from 1951–1958, when he prioritized aesthetical value of work.