Intersubjektiniai santykiai literatūriniame diskurse : disertacija

LTDisertacijos tikslas – sukurti teorinę bazę, leidžiančią literatūrinius pasakojimus nagrinėti intersubjektinio santykio aspektu. Parodyti, kaip, viena vertus, pasakojimas konstituojamas kaip santykis tarp pasakotojo ir pasakojimo adresato ir, kita vertus, kaip konstituojamas santykis pasakojime, konkrečiai, pasakotojo ir veikėjo santykis. Pagaliau, kaip apskritai pasakojime konstituojamas kitas asmuo: kitas kaip jis (suobjektintas subjektas) ir kitas kaip tu (savo subjektyvybę išreiškiantis subjektas). Remiantis šia teorine baze, būtų galima iš naujo perskaityti visą lietuvių literatūrą. Analizei pasirenkamas pasakojamasis diskursas, kuriame aptinkama didžiausia literatūrinių subjektų santykio įvairovė. Darbe siekiama aprašyti, kokiais būdais vienas subjektas (pasakotojas) kitam subjektui (pasakojimo adresatui) pasakoja kito ar kitų subjektų (veikėjų) patirtį. Diseratacijoje tiriami filosofiniai veikalai, kuriuose kito subjekto klausimas yra vienas pagrindinių (Leibnizo, Feuerbacho, Hegelio, Husserlio, Heideggerio, Sartre`o ir kt.), Literatūrinio teksto teoretikų darbai, kuriuose keliamas literatūrinių subjektų santykių klausimas (M.Bachtino, R.Barthes`o, A.J.Greimo, A.Zalatoriaus, A.Kalėdos ir kt.), XX a. I pusės lietuvių prozininkų J.Biliūno ir J.Savickio smulkioji proza.

ENThe purpose of the thesis is to create a theoretical basis that would allow for the analysing of literary narratives in the light of inter-subjective relation; to show that, on one hand, the narrative is constituted as the relationship between the narrator and the addressee of the narrative, and, on the other hand, how the relationship within the narrative is constituted, precisely, the relationship between the narrator and the character; and finally, how another person is altogether constituted in the narrative: the other as he (objectified subject) and the other as you (the subject expressing one’s subjectivity). According to this theoretical basis, the whole Lithuanian literature may be re-read. A narrative discourse is chosen for the analysis, in which the widest range in the relationships between the literary subjects occurs. The thesis seeks to describe in what ways one subject (the narrator) tells the other subject (the addressee of the narrative) about the experience of another subject/subjects (characters). The thesis analyses philosophical works in which the matter of another subject is pivotal (Leibniz, Feuerbach, Hegel, Husserl, Heidegger, Sartre, etc.), works of theoreticians of literary texts, in which the question of relationships of literary subjects is raised (Bachtin, Barthes, Greimas, Zalatorius, Kalėda, etc), and the short prose of Biliūnas and Savickis, the Lithuanian prose writers of the first half of the 20th century.

• Istorinis pasakojimas kaip naratologinės analizės objektas / Vytautas Žemgulis. Problemos. 2004, t. 66, p. 52-65.
• Jurgis Savickis (1890-1952) / Dalia Striogaitė. Lietuvių literatūros istorija: XX amžiaus pirmoji pusė. Kn. 2 / sudarytojas Rimantas Skeivys. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2010. P. 229-250.
• Kai žvilgsnis tampa balsu : pasakotojo ir fokusuotės problematika Jono Biliūno ir Jurgio Kunčino prozoje / Elena Žukauskaitė-Mažeikienė. Darbai ir dienos. 2005, t. 42, p. 105-127.