Pročiūnų masinių žudynių vieta

LTPročiūnų masinių žudynių vieta (UK 23141) yra Šiaulių miesto teritorijoje, jo PR pakraštyje, kažkada buvusio Pročiūnų kaimo, vėliau tarybinio Zoknių karinio oro uosto, dabar industrinio parko vietoje. Tai medžiais ir krūmais apaugusi teritorija su apleistais tarybinio laikotarpio oro uosto statiniais. Paminklinė teritorija aptverta spygliuota viela, pažymėta lenta. 2015 m. birželio 22 d. prie Pročiūnų masinių žudynių vietos teritorijos kasamoje vandentiekio trasoje rasta žmogaus kaulų-išjudinta kaukolė be apatinio žandikaulio ir vienas šonkaulis. Palaikai aptikti apie 12 m į PR nuo masinių žudynių ir kapų paminklinės teritorijos P kampo. Buvo žinoma, kad 1941–1944 m. į Pročiūnų kaimo miškelį piliečiui Rakauskui priklausantį sklypą buvo vežami, šaudomi ir čia pat laidojami žmonės iš Šiaulių kalėjimo. Tai patvirtina 1944 m. Šiaulių miesto gyventojų, nužudytų Pručiūnų kaimo miškelyje, atkasimo aktas ir kaimynystėje gyvenusių liudininkų parodymai, surinkti tuometinio KPD Šiaulių teritorinio padalinio ir ŠAM 1996 m., prieš įtraukiant šią teritoriją į NKVR. Archeologiniai žvalgymai vykdyti kasant vandentiekio, lietaus nuotekų atšakų, ryšių, gaisrinio hidranto, gatvių apšvietimo trasas. Bendras ištirtas trasų plotas-1575 m2 . Trasų vietoje daugiausia fiksuotas maišytas žvyras be radinių, ryšių trasos PR gale aptikta vieta su asfalto gabalais, griuvenomis, stiklo plytelėmis, lentų nuolaužomis. Greičiausiai tai tarybinio laikotarpio oro uosto statinių griuvenos. Įžemis-žvyras ir smėlis-epizodiškai pasiektas vandentiekio trasos plote 0,9-1,4 m gylyje. Kultūrinio sluoksnio storis žvalgytų trasų vietoje 90 cm ir daugiau, datuojamas XX a. antra puse. Žmonių kaulų ar kitų palaidojimų pėdsakų žemės kasimo darbų vietoje daugiau neaptikta. [...]. [Iš teksto, p. 512-513, 517]

ENOn 22 June 2015, human bones were found in a water line ditch being dug near the grounds of the Pročiūnai mass murder site (city of Šiauliai). It was known that during 1941–1944 inmates of Šiauliai prison were brought to the Pročiūnai village forest, shot, and buried at this location. In the first stage of the investigation, an excavation was conducted at the site of the discovered bones, which were examined anthropologically. The edges of the mass burial pit were found; throughout the pit’s area the skeletons of individuals who had been thrown chaotically, one atop another, into the pit were discovered. The recorded minimum number of individuals was 37; another 2-4 individuals could be in the bottom layer. Almost all of the individuals had shoes; in places clothing fragments, buttons, hooks, buckles, and belts have survived. A metal spoon, a plastic comb, an eyeglass case, a pocket watch, a wristwatch, and key case were discovered at the site of conjectured pockets. Some of the finds had manufacturer marks. The finds, the clothing remnants, and the absence of distinguishing marks allow one to assert that the individuals had been civilians not in uniforms. No finds that would allow the individuals to be ascribed to any nationality or religion were found.At the request of the jewish community and the Committee for the preservation of jewish cemeteries in Europe, the remains were not moved in accordance with jewish traditions and the KPD recommended the Šiauliai municipal commission for the relocation of remains change its initial decision to rebury the remains. It was decided to discontinue the archaeological investigation, to leave the remains in place, to perform a visible anthropological examination of the skeletons on site, and to revise the technical project. During the anthropological examination it was determined that the remains were of adults of various ages from 20–25 to 40–50. The vast majority of the individuals were male, only two possibly being female. The majority had bullet wounds, but some had other traumas and fractures. The cartridge cases collected in the pit are from german weapons meaning the individuals buried in this specific pit had been shot prior to 1944. In the second stage of the investigation, a georadar survey was conducted but yielded no results. In accordance with the revised project, the street bypassed the mass burial pit and the registered site’s entire territory. [From the publication]