Aiseto ežero salos žvalgomieji tyrimai

LT2015 m. pavasarį žvalgant Aiseto ežero salas (Molėtų r.), vienoje iš jų (artimiausia gyvenamoji vietovė yra į P-Šnieriškių kaimas) aptikta su metalurgija susijusios veiklos pėdsakų-šlako, geležies gaivinimo krosnelės sienelių fragmentų ir viena lipdyta šukė. Iki šiol apie archeologines vertingąsias savybes saloje duomenų nebuvo. Artimiausia žinoma archeologinė vietovė-ne vieną sezoną tyrinėtas IV–V a. Pašekščių pilkapynas yra maždaug už 2,2 km. Sala yra maždaug 200x40–50 m dydžio, orientuota ŠV–PR kryptimi. Centrinė dalis-aukščiausia, maždaug 3 m aukščio, R-iki 2 m, V pusė-uždurpėjusi, vos 1–1,5 m aukščio. Sala apaugusi alksniais, krūmokšniais, paparčiais. Velėna faktiškai nesusidariusi, žemės paviršių dengia medžių lapų nuokritos. Beveik visi radiniai žvalgymų metu rasti žemės paviršiuje, aukščiausioje salos dalyje, maždaug 10x10 m plote. Siekiant nustatyti šios archeologinės vietos pobūdį, vertingąsias savybes ir chronologiją, buvo atlikti žvalgomieji tyrimai. Saloje buvo iškasta 10 m2 perkasa, kalamuoju grąžtu padaryti 34 gręžiniai, surinkta 119 grunto mėginių tyrimams. Sprendžiant pagal gręžinių stulpelius, salos viršutinio grunto sluoksnis (iki 20 cm storio) buvo humusingas pilkšvas smėlis, giliau fiksuotas priemolis/molis su karbonatingais intarpais (pasiektas ne visuose gręžiniuose). Dalyje gręžinių po humusingu sluoksniu fiksuotas smulkiagrūdžio smėlio bei aleurito sluoksnis. Kultūrinio sluoksnio pėdsakų gręžinių stulpeliuose nepastebėta. [...]. [Iš teksto, p. 411]

ENIn 2015, at the newly discovered archaeological site on the island in Lake Aisetas (Molėtai district) a 10 m2 trench was excavated, 34 boreholes made, and 119 soil samples collected for investigation). A clay extraction site was determined to have existed at the investigation site. It consisted of irregularly shaped pits, up to 2–2.5 m in diameter and up to 90 cm deep (from the present day ground’s surface) that had been dug in clayey ground and were interconnected by "thresholds" dug more shallowly into the clay. The pits in the clay filled with whitish fine grained sand and silt, which contained abundant finds: 22 flint finds, 30 sherds of hand built pottery, 2 finds with a specific purpose (a small weight and a handstone), and over 135 kg of iron extraction related finds. The finds are from different periods: the mesolithic, early bronze age, and 1st century ad. In extracting clay for the construction of bloomeries (?), the earlier horizons were disturbed and all of the finds were discovered jumbled together. Because no bloomery site was identified during the investigation and no charcoal was discovered, it remains unclear where the iron was smelted. The measurement of the magnetic susceptibility of the soil samples and the high anomalies recorded during the investigation show that iron could have been smelted nearby although the possibility should not be dismissed that the anomalies could have been caused by magnetically susceptible iron compounds from the clay walls, which have eroded and diffused into the soil. The collected bulk material is definitely connected the extraction of iron from bog ore but no smithery related features were noticed. Judging from the abundance of tap slag, the installation could have been a shaft furnace with a slag pit underneath. [From the publication]