Turinčių mokymosi negalią vaikų psichosocialinio funkcionavimo ir šeimos veiksnių sąveika : disertacija

LTDisertacijoje nagrinėjama mokymosi negalių turinčių vaikų psichosocialinio prisitaikymo šeimoje bei mokykloje ir jo sąveikos su šeimos veiksniais problema. Įvade aptariami teoriniai metodologiniai problemos aspektai, analizuojama mokymosi negalią turinčių vaikų elgesio bei emocinių sunkumų tyrinėjimų problematika, pateikiama šeimos veiksnių, sietinų su mokymosi negalią turinčių vaikų psichosocialiniu funkcionavimu, apžvalga. Tyrime dalyvavo 204 šeimos, suskirstytos į dvi grupes: tiriamąją, kurią sudarė 102 mokymosi negalias turinčių vaikų šeimos, ir kontrolinę, kurioje buvo 102 vidutiniškai besimokančių vaikų šeimos. Visi vaikai mokėsi bendrojo lavinimo mokyklų pradinėse klasėse, jų amžius 8 – 11 metų. Tyrimas parodė, kad turintys mokymosi negalias vaikai išsiskiria didesne negu jų bendraamžiai elgesio bei emocinių sunkumų rizika, o šių vaikų elgesio bei emociniai sunkumai susiję su lytimi bei mokymosi negalios sunkumo laipsniu. Gauti rezultatai leidžia teigti, kad šeimos veiksniai yra svarbus prognostinis elgesio – emocinių sunkumų rodiklis mokymosi negalias turintiems vaikams. Nustatyta, kad stresiniai šeimos gyvenimo įvykiai, vaiko atitikimo motinos lūkesčius laipsnis, motinos neigiami jausmai vaikui bei motinos – vaiko pokalbių apie mokyklą ir mokymąsi stoka prognozuoja elgesio bei emocines problemas. Tačiau turinčių mokymosi negalią vaikų elgesio – emocinių problemų ir šeimos ypatumų sąveika nevienareikšmė ir priklauso nuo vaiko lyties, mokymosi negalios sunkumo laipsnio bei to, kokiame kontekste – mokyklos ar šeimos – stebimi vaiko elgesio ir emociniai sunkumai. [Iš leidinio]

ENThe psycho-social adjustment in a family with children who have learning disabilities and its interaction with a family’s contributions is examined. The introduction includes a discussion of methodology, an analysis on research problems concerning the children with learning disabilities and emotional difficulties, and an overview of family contributions. 204 families participated and divided into two categories: a treatment group of 102 families having children with learning disabilities, and a control group of 102 families with children with learning abilities considered to be average. All children were in early primary school classes and between 8 and 11 years old. Research showed that children with learning disabilities are distinguished from other children their age by a larger risk factor of behavioural and emotional difficulties, while their behavioural and emotional difficulties are linked with their gender and degree of learning difficulty. A family’s contributions are an important indicator in forecasting behavioural and emotional difficulties. A family’s stressful events, degree of the child suiting the mother’s hopes, mother’s negative emotions towards the child and lack of conversations between mother and child about school and learning foretell behavioural and emotional problems, but the interaction of behavioural and emotional problems of children with learning disabilities and a family’s special features are inconclusive and depend on gender, degree of learning disabilities and in which context a child‘s behavioural and emotional difficulties are observed.