"Dvasios polėkio" sklaida Tolimųjų Rytų menininkų intelektualų tradicijoje : disertacija

LTNūdienos orientalistinėse ir lyginamosiose Rytų ir Vakarų studijose taikomos visapusiškai išplėtotos, multidisciplininės metodologijos, padedančios geriau suvokti Rytų estetikos ir meno formų savitumą. Šios idėjos įgauna vis didesnę įtaką postmodernioje kultūroje, jaučiamas išskirtinis dėmesys Tolimųjų Rytų estetikos ir meno reiškiniams, kuriems geriausiai atstovauja intelektualų tradicija. Disertacijos tikslas – pasirinkus poetinę metaforą „dvasios polėkis“ komparatyvistiniu aspektu ištirti Tolimųjų Rytų menininkų intelektualų sąjūdžio tradicijos teorines bei menines ištakas, pagrindinius estetinės bei meninės kūrybos principus, iškiliausias mokyklas bei jų šalininkus, išryškinant idėjų bendrumus ir skirtumus. Disertacijoje analizuojama menininkų intelektualų sąjūdžio teorinių idėjų ir kūrybos principų sklaida Kinijoje, Korėjoje ir Japonijoje. Disertacijoje aptariami korėjietiškos ir japoniškos intelektualų tradicijos formavimosi būdai ir pagrindiniai veiksniai, lėmę šių šalių spontaniškosios dailės teorijos, meno praktikos bei „dvasios polėkio“ principo raiškos savitumą. Tolimuosiuose Rytuose suformuota „dvasios polėkio“ principu paremta spontaniškosios kūrybos estetika gali būti redukuota į pamatinius principus: meno sąryšingumas; formos minimalizmas; kūrybinio akto sakralumas, spontaniškumas ir vidinis sukauptumas; menininko išminčiaus, menininko atsiskyrėlio kultas; meno kūrinio originalumas. Disertaciją sudaro įvadas, keturi skyriai, išvados, tapybos teorijos ir estetikos tekstų antologija, literatūros sąrašas ir iliustracijų šaltiniai.

ENThoroughly developed, multidisciplinary methods that help perceive the singularity of Oriental aesthetics and art forms are applied in orientalistic and comparative studies of the East and West. These ideas have an ever greater influence in post-modernistic culture, great attention is paid to the phenomena of aesthetics and art of the Far East. They are best represented by a tradition of the intellectuals. The aim of the thesis is to study theoretical and artistic sources of the tradition of the movement of artists-intellectuals of the Far East with the help of the poetical metaphor the “flight of spirit”, main principles of esthetical and artistic creation, most famous schools and their supporters elucidating their similarities and differences. It analyses the spread of theoretical ideas of the movement of the artists-intellectuals and their creative work in China, Korea and Japan, discusses the ways and main factors of the formation of the Korean and Japanese tradition of the intellectuals, which determined the singularity of the manifestation of the spontaneous art theory, art practice and the principle of the “flight of spirit”. Aesthetics of spontaneous creative work, formed in the Far East and based on the principle of the “flight of spirit”, can be reduced to fundamental principles: coherence of art; minimalism of the form; sacrality, spontaneity and internal concentration of a creative act; the cult of an artist, the man of wisdom, an artist, the hermit; originality of a work of art. The thesis consists of an introduction, four chapters, conclusions, anthology of the theory of painting and texts of aesthetics, references and sources of illustrations.