LTPo Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos totoriai liko be centrinės valdžios. Jie turėjo reorganizuotis ir atkurti savo parapijas. Kauno totoriai daug nepasiekė totorių švietimo ir kultūros srityse, tačiau pastatė mūrinę mečetę ir taip laikinojoje sostinėje paliko savo pėdsaką. Pagrindinis Kauno totorių tikslas – sukurti organizaciją, kuri vienytų visus Lietuvos totorius. 1925 m. Vilniuje Lenkijos totoriai įsteigė religinį centrą – Muftiatą. Kauno totoriai taip pat bandė kurti religines organizacijas. Deja, nuolatiniai parapijų konfliktai stabdė centralizacijos procesą. Kauno totorių draugija norėjo būti dominuojanti jėga Lietuvos totorių gyvenime, tačiau, nors ir turėjusi Lietuvos vyriausybės palaikymą, sulaukė didelio pasipriešinimo iš Raižių ir Vinkšnupių parapijų totorių, kurie norėjo veikti nepriklausomi. Reikšminiai žodžiai: totoriai, Kauno totorių draugija, tarpukaris, tautinės mažumos, centralizacija, mečetė. [Iš leidinio]
ENAfter World War I Tatars in Lithuania had to reorganize and institutionalize their parishes. Though Kaunas Tatars didn’t accomplish much in spheres of culture and education, they managed to build a new mosque in Kaunas this way leaving their mark. The main goal of Kaunas Tatar community was creating religious central institution. In 1925 in Vilnius polish Tatar community established institution of Mufti. Kaunas Tatars tried to establish similar organizations thorough all interwar period. Sadly, the conflicts between Muslim parishes in Lithuania constantly stopped this process. Kaunas Tatar Association tried to become dominating institution in Lithuanian Muslim community. This initiative was supported by Lithuanian Government but Tatars of Raižiai and Vinkšnupiai parishes wanted to function independently. Keywords: tatars, muslims, Kaunas Tatar Association, interwar, centralization, mosque. [From the publication]