Vilniaus teisminė autonomija ir 1566 m. sausio 16 d. Žygimanto Augusto privilegija - savivaldos teisių garantas teismo reformos metu

LTXVI a. žinomas kaip didelių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) reformų ir pokyčių laikotarpis. Ano meto pokyčiai susiję su vis tikslinama teisės kodifikacija (trijų Lietuvos Statutų paskelbimu), socialinėmis transformacijomis, vis platesnių gyventojų sluoksnių įsitraukimu į viešąjį valstybės gyvenimą bei geopolitinėmis permainomis, kurios atvedė prie parlamentinės unijos su Lenkijos Karūna. Šių pokyčių centre, regis, buvo savotiškos diduomenės ir bajorijos rungtynės, tačiau savo interesus gynė ir miestiečiai. Šio darbo tikslas – atskleisti 1566 m. sausio 16 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto privilegijos Vilniaus miestui atsiradimo prielaidas. XVI a. antros pusės reformų bei Lietuvos ir Lenkijos unijos sudarymo peripetijų istoriografija gausi. Vilniaus miesto vaidmenį šiuo audringu laikotarpiu analizavo Władysławas Kowalenka savo studijoje apie LDK sostinės dalyvavimo Abiejų Tautų Respublikos seimuose genezę. Pasak autoriaus, Vilniaus miesto atstovavimą 1563 m. Vilniaus seime nulėmė derybų dėl unijos svarumas: buvo laikomasi nuostatos, kad atstovaujami turi būti visi luomai, tarp jų miestiečiai ir bajorai, o ne, kaip dažniausiai būdavo iki tol, vien tik diduomenė. Lietuva nenorėjo nusileisti Karūnai, kurios delegacijoje buvo ir Krokuvos miesto atstovai. Viena iš lygybės su Krokuva sąlygų buvo miesto atstovavimo seimuose klausimas, kuris atvedė prie Žygimanto Augusto nobilitacinės privilegijos suteikimo Vilniaus miesto valdžios pareigūnams. Vilniaus miesto, jo savivaldos raida nenustojo būti istorikų susidomėjimo objektu. Vis dėlto krinta į akis, kad 1566 m. sausio 16 d. Žygimanto Augusto privilegija, nors kelis kartus publikuota, tyrinėtojų liko tarsi ignoruota5, čia ir slypi aktualumas šio darbo, kurį palengvina ką tik praėjusiam Vilniaus miesto jubiliejui parengta nauja šaltinio publikacija.Raktiniai žodžiai: Vilniaus miestas, savivalda, Magdeburgo teisė, Žygimantas Augustas. [Iš straipsnio, p. 232]

ENIn 1387, Jogaila’s privilege granted Vilnius the Magdeburg law and guaranteed the judicial autonomy of its citizens. Vilnius citizens had the right and the obligation to conduct their legal affairs in the courts of the Vaitas, the Bench judges and the Council, which started to function from the moment the privilege of self-governance was granted or shortly afterwards, and to be governed by Magdeburg law. The preservation of judicial autonomy had to be constantly taken care of, and the Vilnius city authorities did this by securing confirmatory privileges of self-governance and, if necessary, the ruler’s injunctions against their violation by the Vilnius Palatine and Bishop, whose courts some times violated the judicial autonomy of Vilnius. In this respect, one of the critical moments was the reform of the courts of the Grand Duchy of Lithuania and the renewal of the Statute of Lithuania in the pre-union period (the 1560s). During the reign of Sigismund Augustus, King of Poland and Grand Duke of Lithuania, the City of Vilnius was granted as many as three Confirmation privileges, which renewed the rights of self-governance and ensured the inviolability of the city’s legal autonomy during the period of judicial reform and the adoption of the Second Lithuanian Statute. The last one, on 16 January 1566, crowned the intense struggle of Vilnius citizens during the years of great changes in the Grand Duchy of Lithuania. Keywords: Vilnius, Magdeburg law, city law, Sigismund Augustus. [From the publication]