Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio kanceliarijos rusėniški dokumentai paleografiniu aspektu
LTLietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio (1492–1506) valdymo laikotarpis susijęs su sparčia valdovo kanceliarijos raida ir rusėniškosios dalykinės raštijos plėtra, kurią lėmė sudėtingėjanti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) valdymo sistema. Augantis raštvedybos poreikis turėjo įtakos ir minėto valdovo kanceliarijos rusėniškų dokumentų rašymo priemonių ir medžiagos naudojimui, rašto ženklų grafinėms formoms, santrumpų sistemai, raidžių puošybai. Visi šie aspektai, apibūdinantys rusėniškąją paleografiją, ir yra šio straipsnio objektas. Šiuolaikinėje istoriografijoje yra skiriami trys rusėniškieji rašto tipai: ustavas arba nuostatas (устав), pusustavis arba pusiaunuostatas (полуустав) ir greitraštis (скоропись). Šiuolaikinis lietuvių mokslininkas Stanislovas Pamerneckis savo 2012 m. pasirodžiusioje mokomojoje knygoje, skirtoje LDK rusėniškajai paleografijai, teigia, jog „rusėniškasis greitraštis (скоропись) LDK valdovo raštinėje įsigalėjo XV a. pabaigoje–XVI a. pradžioje“. Tačiau šį teiginį tenka laikyti pernelyg apibendrinančiu ir supaprastintu. Antai išlikusių 1529 m. Pirmojo Lietuvos Statuto nuorašų paleografinę ir tekstologinę analizę atlikę kiti lietuvių mokslininkai Stasys Lazutka ir Edvardas Gudavičius savo 1983 m. pasirodžiusiame darbe pažymėjo „greitraščio“ termino sąlygiškumą ir pabrėžė, kad minėtuose nuorašuose, kaip ir XVI a. Lietuvos didžiojo kunigaikščio raštinės aktuose, „iš esmės (nors gerokai suprastinus) išlaikomas pusiaunuostato stilius ir raidės visiškai ar beveik nejungiamos“.Tad tenka kalbėti ne apie staigų greitraščio įsigalėjimą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio kanceliarijos rusėniškojoje raštvedyboje, bet apie palaipsnį pusustavio (pusiaunuostato) bruožų nykimą ir greitraščio bruožų įsigalėjimą, kuris tęsėsi ir po šio valdovo mirties. Būtent šių dviejų rašto tipų santykį Aleksandro Jogailaičio kanceliarijos rusėniškuose dokumentuose ir nagrinėsime. Galima teigti, kad per pastaruosius 40 metų pasirodę mokslininkų darbai, tiriantys LDK rusėniškąją paleografiją, reprezentatyviai susistemino ir reikšmingai papildė ankstesnius tos pačios temos tyrimus. Be minėtų lietuvių mokslininkų darbų, turėtume išskirti ir šiuolaikinio baltarusių mokslininko Aliaksandro Hrušos 2006 m. pasirodžiusią mokomąją knygą, skirtą LDK rusėniškajai paleografijai, taip pat šiai temai skirtą šiuolaikinio lenkų mokslininko Krzysztofo Pietkiewicziaus darbą, pasirodžiusį 2015 m. Raktiniai žodžiai: Aleksandras Jogailaitis, rusėniški dokumentai, paleografija. [Iš straipsnio, p. 118-119]
ENThe article examines paleographic specifics of Ruthenian documents of Alexander Jagiellon (1492–1506), Grand Duke of Lithuania. We looked into 17 documents of this ruler, kept in Lithuania and Poland. The examination of Alexander Jagiellon’s Ruthenian documents enabled us to establish the following: 1) the documents were written on two types of material – parchment or paper – using black or brown ink; 2) the documents were authenticated with pendant or applied seals of the Grand Duke of Lithuania, while other means of authentication such as signatures of the ruler or his officials were not detected; 3) individual letters in the texts of the documents are enlarged and/or decorated; 4) in all these documents, the slant of the letters varies (the letters are either vertical or slanted to the left or right); 5) some letters (mostly consonants) are raised above words, even though they make only a small part of all letters in the documents; 6) some words are made shorter by omitting vowels; 7) words are often (but not always) separated by spaces; 8) letters in individual words are almost never connected. The paleographic analysis of Alexander Jagiellon’s Ruthenian documents confirms an idea (expressed in historiography as early as in the last century) of the conditionality of the term “cursive” and manifestation of some traits of semi-uncial in Ruthenian documents of the Chancery of the Grand Duke of Lithuania in the 16th century. The Ruthenian documents of this ruler display features of both cursive and semi-uncial or even uncial. We also attempted to identify individuals (Alexander Jagiellon’s scribes) who could have been responsible for the preparation of documents and documents that could have been written by the same individual. Key words: Alexander Jagiellon, Ruthenian documents, paleography. [From the publication]
