Žemaičių katedros kapitulos konstitucijos: raidė, dvasia, gyvenimas

LTKatalikų vyskupijų katedrų kapitulos – šiandienos Lietuvoje menkai pažįstama institucija. Taip yra pirmiausia dėl to, kad senosios (Vilniaus ir Žemaičių – pastaroji vėliau virto Kauno metropoline) vyskupijų kapitulos liovėsi egzistavusios sovietmečiu; tuo pačiu metu sunyko ir naujosios, įkurtos 1926 m. ar netrukus po to. XXI a. pradžioje kai kuriose Lietuvos vyskupijose atgaivintos arba naujai įkurtos kapitulų institucijos kadaise turėtos reikšmės jau nebeturi. Vilniaus ir Žemaičių kapitulų istoriografijoje galima išskirti dvi publikacijų grupes – apžvalginio pobūdžio tekstus ir publikacijas, skirtas paskiriems kapitulų veiklos istorijos aspektams. Bene daugiausia dėmesio yra sulaukęs svarbiausias kapitulų istorijos šaltinis – kapitulų aktai (posėdžių protokolai). Laikotarpį nuo XVI a. pradžios iki Antrojo pasaulinio karo išvakarių aprėpiančios Vilniaus kapitulos aktų knygos dėl savo reikšmės ir didžiulės apimties sulaukė ne vieno mėginimo išskirti svarbiausias žinias, sudarant aktų santraukas; XVIII a. pabaigoje – XX a. pradžioje vienas po kito tai atliko trys Vilniaus kapitulos nariai, prelatai Pranciškus Ksaveras Bogušas, Mamertas Herburtas ir Janas Kurczewskis. Pastarasis paskelbė šias savo parengtas kapitulos aktų santraukas ir publikavo įvairių su Vilniaus kapitulos istorija susijusių dokumentų. Iš pastarojo meto publikacijų minėtinas Martyno Jakulio straipsnis ir fundamentali seniausios Vilniaus kapitulos aktų knygos publikacija, kurią parengė Darius Antanavičius6. Apimtimi ir reikšme kur kas kuklesni Žemaičių kapitulos aktai (išlikę iš XVII a. pradžios – XX a. pradžios laikotarpio) panašių tyrinėjimų ir anotavimo iniciatyvų iki šiol nėra sulaukę. [Iš straipsnio, p. 302]

ENThe aim of the paper is to examine implementation of the laws of the cathedral chapter of the diocese of Samogitia according to the acts of the general sessions of the chapter (for the period from 1613 to 1913). The corpus of the constitutions, or statutes of the chapter was created in 1561–62 by the famous mid-16th century Lithuanian lawyers, Canon Pedro Ruiz de Moros (Petrus Roysius) and Bishop Joannes Domanowski. Despite the fact that already in 1637 Bishop Georgius Tyszkiewicz added some new constitutions (published in the annex of the paper), and there were subsequent attempts to ‘modernize’ the old corpus of the constitutions in the late 18th – early 19th century, the Roysian statutes retained their validity and exceptional authority in the life of the Samogitian cathedral chapter as long as 1925 when the old statutes were fundamentally revised. The constitutions predominantly influenced decisions of the chapter via hearing and memory. Due to the limited copies of the text which had to be not too much multiplicated in order to preserve secrecy, majority of canons were aware of the contents of the constitutions from reading aloud (usually, in fragments than in extenso) during the general sessions of the chapter. Perhaps this could explain occasional cases of erroneous allusion to the text of the constitutions in the decisions of the chapter. In some other cases, aspiration to ground the decisions of the chapter with solid arguments could inspire canons to invoke hardly definable ‘spirit’ (mens) of the constitutions. However, usually the constitutions were quoted correctly; the cases of clear reference to specific articles of the constitutions found in the acts of the general sesssions of the chapter are listed and described in the final part of the paper.Keywords: cathedral chapter of the diocese of Samogitia, constitutions (statutes) of the cathedral chapter, acts of the cathedral chapter, Roman Catholic Church in Early Modern Lithuania. [From the publication]