Bylos prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teisme (2019-2021 m.): riboženklinių sprendimų paieškos
LTStraipsnyje aptariama Europos Žmogaus Teisių Teismo 2019– 2021 m. jurisprudencija bylose prieš Lietuvą, bandant identifikuoti riboženklinius sprendimus – tokius sprendimus, kurie gali daryti ilgalaikį poveikį būsimai šio teismo jurisprudencijai. Aptariami iš esmės visi per minėtą laikotarpį priimti EŽTT kolegijų sprendimai, kuriais bylos išspręstos iš esmės, taip pat nepriimtinumo sprendimai. Parodoma jų reikšmė ne tik Strasbūro Teismo jurisprudencijai, bet Lietuvos teisei (įskaitant teismų praktiką), identifikuojamos kai kurios aktualios Lietuvos teisės problemos, kurias išryškina sprendimai, Strasbūro Teismo priimti „lietuviškose“ bylose. Atmetimo būdu atrenkami trys nagrinėjamo laikotarpio sprendimai, galintys būti laikomi (avansu ir su išlygomis) riboženkliniais: Drėlingas prieš Lietuvą (2019 m.), Rinau prieš Lietuvą (2020 m.) ir – kaip „tinkamiausias“ pretendentas į riboženklinio sprendimo statusą – Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą (2020 m.). Pateikiamas kol kas niekur neišsakytas paaiškinimas, kokios aplinkybės galėjo lemti tai, kad tapo įmanomas toks Drėlingo sprendimas, koks buvo priimtas, nes jis, nors priimtas kolegijos, aiškiai disonuoja su Didžiosios Kolegijos sprendimu byloje Vasiliauskas prieš Lietuvą (2015 m.). Reikšminiai žodžiai: Europos Žmogaus Teisių Teismas; bylos prieš Lietuvą; jurisprudencija; riboženkliniai sprendimai. [Iš leidinio]
