Valstybių narių atsakomybė už Europos Sąjungos teisės pažeidimus teisėkūros srityje: aktuali Lietuvos aukščiausios grandies teismų praktika
LTNagrinėjamame straipsnyje analizuojama ir vertinama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) jurisprudencija, nustatanti valstybių narių atsakomybės už Europos Sąjungos teisės pažeidimus pagrindus, kriterijus ir sąlygas. Analizuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose, kurios spręsta dėl norminius teisės aktus turinčio teisę priimti subjekto veiksmais (neveikimu) padaryto Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės pažeidimo ir žalos nukentėjusiems asmenims atlyginimo. Naudojami dokumentų analizės ir lyginamasis metodai. Straipsnyje prieinama prie išvados, kad Lietuvos aukščiausiosios grandies teismų praktikoje sprendžiant dėl ES teisės pažeidimų, padarytų subjekto, turinčio teisę priimti norminio pobūdžio teisės aktus veiksmais (neveikimu), iš esmės tinkamai vadovaujamasi Teisingumo Teismo suformuota jusrisprudencija. Vis dėlto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasirinkti minėtų ginčų sprendimo būdai skiriasi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje tiesiogiai vadovaujasi ir detaliai vertina Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nustatytus ir išvystytus valstybių narių atsakomybės kriterijus. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dažniau naudojamas kitas būdas: teismas pripažįsta nacionalinių nuostatų neatitiktį ES teisiniam reguliavimui, įvertina, ar ES teisės reguliavimu asmenims suteikiamos teisės, atsisako taikyti ES teisiniam reguliavimui prieštaraujančias nacionalinės teisės nuostatas ir siekia nacionalines teisės normas išaiškinti taip, kad šios kuo labiau atitiktų ES teisės nuostatomis siekiamus tikslus. Reikšminiai žodžiai: atsakomybė už ES teisės pažeidimą, Lietuvos aukščiausios grandies teismų praktika. [Iš leidinio]
