Šeimoje netektį patyrusių vaikų (7-11 metų) socializacija ir pedagoginės pagalbos strategijos : disertacija

LTAtsižvelgus į šiame globalizacijos amžiuje besiplečiančią patiriamų netekčių apimtį, tirta šeimoje netektį patyrusių vaikų (7–11 metų) socializacijos specifika. Išskirtos svarbiausios socialinės-dorovinės vertybės, sudarančios vertybių internalizacijos, kaip socializacijos pamato, turinį. Nustatyti šių vertybių internalizacijos ypatumai elgesio ir emocijų lygmeniu. Išryškinti šio amžiaus vaikų, patyrusių netektį šeimoje ir jos nepatyrusių, vertybių internalizacijos panašumai ir šių vaikų vertybių internalizacijaibei skirtumai. Atskleist turintys įtakos išoriniai (šeimoje patirta netektis, vaiko statusas klasėje, pedagogų požiūris į vaiko patirtą netektį šeimoje ir pedagoginės pagalbos pobūdis) bei vidiniai (vaiko saviidentifikacijos poreikio raiška, atsiskleidžianti per jo požiūrį į šeimą ir joje patirtą netektį, taip pat į mokyklą, į savo padėtį klasėje ir į save patį) veiksniai. Patikrintos ir pagrįstos esminės pedagoginės pagalbos strategijos, galinčios palengvinti šeimoje netektį patyrusių vaikų socializaciją. Patvirtintos prielaidos, jog šių vaikų socializacija lengvėja, kai jiems padedama: 1) užimti palankų statusą klasėje; 2) patenkinti saviidentifikacijos poreikį. [Iš leidinio]

ENConsidering the growing scope of occurring losses in this age of globalization, the particularity of socialisation of children (7-11 years old) that suffered some loss in the family was analysed by distinguishing the major social and moral values, which establish the content of value internalisation, as the base of socialisation. The article determined particularities of such value internalisation at the level of behaviour and emotions, highlighted the similarities of value internalisation among the children of the given age, who suffered or did not suffer any loss in their family, as well as the differences of such value internalisation. It disclosed the influencing external (loss felt in the family, child’s status in the class, attitude of the teacher towards the child’s experienced loss in the family and the nature of pedagogical assistance) and internal (need for expression of child’s self-identity, which is revealed through the child’s attitude to family and the experienced loss in it, as well as attitude to school, his status in the class and himself) factors. The most essential strategies of pedagogical assistance were verified and justified, which would facilitate the socialisation of children who experienced the loss in their families. Moreover, some assumptions were validated, which specify that socialisation of children becomes easier once they are assisted in: 1) getting positive status in the class; 2) satisfying their need for self-identity.

• Emigracija : palikti vaikai / Tomas Butvilas. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2008, t. 5, p. 378-358.
• Laikinosios vaikų globos situacijos dalyvių bendravimo ypatumų analizė / Daiva Alifanovienė, Asta Vaitkevičienė, Dovilė Kauneckienė. Specialusis ugdymas. 2015, Nr. 1 (32), p. 229-244, 245-262.
• Sutrikusio regėjimo vaikų baimių ypatumai / Vytautas Gudonis ... [et al.]. Specialusis ugdymas. 2008, Nr. 1 (18), p. 15-24.
• Tėvų emigraciją patyrusių vaikų asmenybiniai bruožai ir jų emocinį ugdymą sąlygojantys socialiniai mitai / Tomas Butvilas, Jūratė Terepaitė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2008, Nr. 1 (17), p. 70-74.