Konstitucinio Teismo 2008-2013 metų jurisprudencijos apžvalga
LTApibendrinant Konstitucinio Teismo 2008–2013 metų veiklos laikotarpį konstitucinės jurisprudencijos formavimo aspektu, pažymėtina, kad šiuo laikotarpiu pradėtos formuoti oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos dėl Lietuvos valstybės geopolitinės orientacijos, reiškiančios Lietuvos Respublikos narystę Europos Sąjungoje bei Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje ir būtinumą vykdyti atitinkamus su šia naryste susijusius tarptautinius įsipareigojimus, taip pat suformuota plati oficialioji konstitucinė doktrina, kurioje atskleisti konstituciniai krašto apsaugos ir valstybės gynimo pagrindai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas savo formuojamos oficialiosios konstitucinės doktrinos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo santykį, atskleidė reikalavimus, iš Konstitucijos kylančius Konstituciniam Teismui formuojant ir reinterpretuojant konstitucinę doktriną. Ankstesnės konstitucinės jurisprudencijos pagrindu Konstitucinis Teismas plėtojo, be kita ko, konstitucinių politinių, ekonominių, socialinių teisių apsaugos standartus. Konstitucinis Teismas suformulavo konstitucinius rinkimų teisės reikalavimus, be kita ko, savivaldybių tarybų rinkimų sistemos, rinkimų pažeidimo prezumpcijos aspektais.Oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje buvo įtvirtinti socialinių teisių apsaugos kriterijai, kurių turi būti paisoma valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, mažinant socialines išmokas, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Konstitucinis Teismas pirmą kartą plačiai atskleidė šeimos konstitucinę sampratą, taip pat Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos valstybės priedermės rūpintis žmonių sveikata ir užtikrinti medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus, konstitucinės nemokamos medicinos pagalbos piliečiams valstybinėse gydymo įstaigose garantijos turinį, suformavo prigimtinės žmogaus teisės į kuo geresnę sveikatą konstitucinę doktriną. Šiuo laikotarpiu Konstitucinis Teismas atskleidė svarbius konstitucinius valstybės biudžeto, apkaltos instituto aspektus, toliau plėtojo Konstitucijos viršenybės principą, be kita ko, formuodamas nenorminių aktų konstitucingumo patikros doktriną. Nagrinėdamas konstitucinės justicijos bylas, Konstitucinis Teismas įvairiais aspektais brėžė savo iš Konstitucijos kylančių įgaliojimų ribas, plačiai rėmėsi tarptautine teise ir ją aiškinančia jurisprudencija. [Iš straipsnio, p. 458]
