LT3. Konstitucinio Teismo oficialiosios doktrinos raidos etapai gali būti objektyvizuojami pagal įvairius kriterijus, tarp jų – bent penkis, siejamus su: a) bendruoju naujos analogų neturėjusios valstybės institucijos įsitvirtinimu politinėje sistemoje ir tai atspindinčiu jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų didėjimu ir ypač to nulemtų tarptautinių ryšių dinamika; b) teisėjų ideologinių pažiūrų santykiu; c) konstitucinės kontrolės reiklumu bei intensyvumu ir su atitinkamos juridinės technikos įmantrumu; d) trečdalio teisėjų rotacijomis 1996–2021 metais; e) moterų ir vyrų Konstitucinio Teismo sudėtyje santykio kaita. 4. Pirmajam doktrinos raidos etapui, 1993–2002 metams, būdingas normų kontrolės bei doktrinos santūrumas ir jurisprudencijos rėmų brėžimas, ypač svarbus valstybės formos (Vyriausybės įgaliojimų gavimo iš naujo išrinkus naują Respublikos Prezidentą kontekste) ir teismų nepriklausomumo sampratos aspektu. Antrasis etapas, 2002–2008 metai, išsiskiria doktrinos ir kontrolės technikos aktyvizmu, ypač Teisėjų tarybos sudarymo ir veiklos ar legislatyvinės omisijos sampratos aspektais. Trečiasis etapas, 2008–2014 metai, pasižymi santūrumu, tam tikrose bylose derintu su epizodiniu aktyvizmo atspindėjimu, pvz., nesantuokinės šeimos sampratos ar atsisakymo nagrinėti finansinio sunkmečio valstybės biudžeto įstatymą pagrindimo aspektu. 5. Doktrinos raidos išskirtinumas – plati pasikartojanti analogiška konstitucinė problematika ir savitas jos transformavimas keliuose etapuose [...]. [Iš straipsnio, p. 323]
EN1. Oficialioji konstitucinė doktrina – tai oficialūs Konstitucijos nuostatų išaiškinimai, kurie (a) aiškiai suformuluoti ne vienos konkrečios Konstitucinio Teismo nagrinėtos bylos kontekste arba, (b) būdami suformuluoti pabrėžtinai konkrečios bylos kontekste, vėliau primenami ir nurodomi nagrinėjant kitas Konstitucinio Teismo bylas ir (ar) leidžiant Konstitucinio Teismo oficialiosios doktrinos rinkinius. Konstitucinė jurisprudencija – tai konstituciniai konkretaus ginčijamo reglamentavimo vertinimai, skirti Seimo, Vyriausybės ar Respublikos Prezidento aktui ir paprastai formuluojami vartojant tame ginčijamame akte pavartotą ordinarinę teisinę terminiją, būdingą administracinei, civilinei ar baudžiamajai teisei. 2. Konstitucinio Teismo nutarimų ir išvadų ar net sprendimų oficialaus aiškinimo prasmės ir paskirties doktrininė samprata sudaro prielaidas ir kartu tinkamą pagrindą įžvelgti visos oficialiosios konstitucinės doktrinos raidos atsispindėjimo trejopus variantus, kai: a) tam tikro konstitucinio aspekto doktrina (samprata), kaip gana gausi konceptualių teiginių ir jų pagrindimo sistema, vienu įsibėgėjimu suformuojama pirmoje idealiai pasitaikiusioje byloje ir vėliau labai ilgai nekinta (pvz., valdymo formos doktrina, užsienio valstybių karinių bazių buvimo samprata); b) pakankamai išsamią doktrininę sampratą įgavęs (turintis) konstitucinis aspektas vėliau konceptualiai plėtojamas kitokio teisinio reglamentavimo kontekste praplečiant ar net pakeičiant (reinterpretuojant) pirminį sampratos turinį (pvz., konstitucinių įstatymų doktrina, Konstitucijos sudedamųjų dalių samprata, Konstitucijos pataisos svarstymo Seime ribų samprata); c) jau suformuluota konstitucinio aspekto samprata vėliau, gal net keletą kartų, tobulinama (tikslinama) laikantis to paties pirminio sampratos turinio apimties tiek be jokio konkretaus reglamentavimo konteksto, tiek kitokio reglamentavimo kontekste.