Removal of the president of the Republic from office: some theoretical aspects of the constitutional delict

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Removal of the president of the Republic from office: some theoretical aspects of the constitutional delict
Alternative Title:
Respublikos Prezidento pašalinimas iš pareigų: kai kurie konstitucinio delikto teoriniai aspektai
In the Journal:
Jurisprudencija [Jurisprudence]. 2010, Nr. 4 (122), p. 71-94
Keywords:
LT
Lietuva (Lithuania); Valstybės vadovai / Head of State; Konstitucinė teisė. Konstitucija / Constitutional law. Constitution; Teismai. Teismų praktika / Courts. Case-law.
Summary / Abstract:

LTPagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 74 straipsnį Respublikos Prezidentas gali būti pašalintas iš pareigų apkaltos proceso tvarka už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą arba paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas. Respublikos Prezidentą iš pareigų gali pašalinti tik Seimas; tai daroma apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas. Respublikos Prezidentas gali būti pašalintas iš pareigų, kai už tai balsuoja ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių. Pagal Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punktą Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Apkaltos institutas yra Respublikos Prezidento ir kitų Konstitucijoje nurodytų valstybės pareigūnų veiklos viešos demokratinės kontrolės ir jų atsakomybės visuomenei būdas, apimantis inter alia galimybę pašalinti juos iš užimamų pareigų, jeigu jie nevykdo savo įsipareigojimo vadovautis tik Konstituciją ir teise, savo asmeninius arba grupinius interesus iškelia aukščiau visuomenės interesų, savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią. Respublikos Prezidento pašalinimas iš pareigų yra vienas iš Konstitucijoje įtvirtinto valstybės valdžių padalijimo principo, „stabdžių ir atsvarų“ sistemos elementų. Šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, priesaikos sulaužymas, nusikaltimo padarymas yra teisės pažeidimas. Konstitucinio delikto objektas yra Konstitucijoje įtvirtintos konstitucinės vertybės, kurias atspindi konstitucinės normos ir principai; delikto objektyvinę pusę sudaro Konstitucijai priešinga (su Konstitucija nesuderinama) veika (veikimas arba neveikimas); delikto subjektu yra Respublikos Prezidentas; delikto subjektyvinę pusę sudaro Respublikos Prezidento kaltė, kaip jo psichinis santykis su Konstitucijai priešinga (su ja nesuderinama) veika ir jos pasekmėmis.Respublikos Prezidentui konstitucinė atsakomybė gali būti taikoma tik už veiką (veikimą, neveikimą), kurią jis padarė eidamas savo pareigas. Respublikos Prezidentas negali pažeisti ne tik konstitucinių normų, bet ir konstitucinių principų; Respublikos Prezidentas privalo paisyti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių bei tokios Konstitucijos nuostatų sampratos, kurią savo aktuose yra pateikęs Konstitucinis Teismas. Konstitucijoje nustatytas toks teisinis reguliavimas, kai Konstitucinis Teismas sprendžia, ar asmens veiksmai prieštarauja (neprieštarauja) Konstitucijai, o Seimas sprendžia, ar už veiksmus, kurie prieštarauja Konstitucijai, pašalinti asmenį iš pareigų. Taigi teisinį faktą (Konstitucijos pažeidimas visada yra būtent teisinio vertinimo dalykas) nustato teisinio pobūdžio institucija – Konstitucinis Teismas, o konstitucinę atsakomybę už konstatuotą teisės pažeidimą taiko politinio pobūdžio institucija – Seimas. Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas“, reiškia ne tai, jog Seimas galutinai sprendžia, ar asmens veiksmai prieštarauja (neprieštarauja) Konstitucijai, o tik tai, ar už veiksmus, kuriuos Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai, pašalinti asmenį iš pareigų.Respublikos Prezidento konstitucinė atsakomybė nuo kitos teisinės atsakomybės skiriasi ir tuo, kad yra taikomos ypatingos sankcijos. Jų ypatingumas pasireiškia ne tik tuo, kad Respublikos Prezidentas pašalinamas iš pareigų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Respublikos Prezidento, kaip ir bet kurio kito Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyto asmens, sulaužiusio priesaiką, šiurkščiai pažeidusio Konstituciją, pašalinimas iš užimamų pareigų apkaltos proceso tvarka nėra savitikslis, jog apkaltos instituto konstitucinė paskirtis yra ne tik vienkartinis tokių asmenų pašalinimas iš užimamų pareigų, bet daug platesnė – užkirsti kelią asmenims, šiurkščiai pažeidusiems Konstituciją, sulaužiusiems priesaiką, užimti tokias Konstitucijoje numatytas pareigas, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje nurodytos priesaikos davimu. Reikšminiai žodžiai: Respublikos Prezidentas, konstitucinis deliktas, pašalinimas iš pareigų, apkaltos procesas, Konstitucinio Teismo išvada. [Iš leidinio]

ENUnder Article 74 of the Constitution, for gross violation of the Constitution or breach of oath, or if it transpires that a crime has been committed, the President of the Republic may be removed from office under procedure for impeachment proceedings. In the article the content of the constitutional delict is analysed. The President of the Republic may be brought to constitutional responsibility only for the actions which he committed while in office of the President of the Republic. The President of the Republic may be removed from office not for any violation of the Constitution, but only for gross violation thereof. While implementing the powers established to him in the Constitution and laws, the President of the Republic may not breach the oath. Under Article 74 of the Constitution, the President of the Republic may be removed from office “if it transpires that a crime has been committed” – this provision means that the Constitution provides for the right of the Seimas to remove the President of the Republic from office in the absence of a court judgement recognising that the President of the Republic is guilty of commission of a crime. The Constitution commissions only the Constitutional Court to establish the fact of violation of the Constitution – whether there has been a gross violation of the Constitution and breach of oath by actions of the person. The Seimas may not change or question the conclusion of the Constitutional Court. On the grounds of the conclusion of the Constitutional Court that the actions of the President of the Republic are in conflict with the Constitution, it is only the Seimas that decides whether to remove the President of the Republic from office. The removal of the President of the Republic from office under procedure of impeachment proceedings due to a suspicion that the crime has been committed is not binding upon a court of general jurisdiction which considers the criminal case.Keywords: President of the Republic, constitutional delict, removal from office, impeachment proceedings, conclusion of the Constitutional Court. [From the publication]

ISSN:
1392-6195; 2029-2058
Subject:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/107772
Updated:
2024-05-08 15:04:19
Metrics:
Views: 6
Export: