LTMoksliniame darbe analizuojamos valstybinės žemės nuomos instituto susiformavimo prielaidos, aptariant tokio reguliavimo atsiradimo istorinį kontekstą, apžvelgiant teisėkūros, susijusios su šio instituto reglamentavimu, raidą, ją aiškinančią teismų praktiką bei Konstitucinio Teismo jurisprudenciją. Valstybinės žemės nuomos instituto susiformavimui didžiausią įtaką turėjo Konstitucijos originalios redakcijos 47 str. įtvirtintas draudimas juridiniams asmenims turėti žemės nuosavybės teise bei restitucijos ir privatizavimo procesų ypatumai, kurie nesudarė sąlygų privačios žemės masyvų formavimuisi ir tapo prielaida išsiskirti turtinių kompleksų (t. y. žemės sklypo ir ant jo stovinčių statinių) nuosavybės teisei. Darbo autoriai, ištyrę valstybinės žemės nuomos reglamentavimo raidą nuo 1992 m. iki 2022 m., valstybinės žemės nuomą apibūdino kaip savarankišką civilinės teisės institutą, kuriuo viešosios teisės reguliavimo metodas ir griežti valstybės turto valdymo principai derinami su bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais, ir siekiama užtikrinti teisingą visuomenės interesų ir savininko teisių pusiausvyrą. Specifinis valstybinės žemės nuomos reglamentavimas Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje bei valstybinės žemės nuomos santykių didelis paplitimas užkirto kelią realiam dar romėnų teisėje žinoto principo superficies solo cedit įgyvendinimui Lietuvos daiktinėje teisėje: nors šis principas ir įtvirtintas Civiliniame kodekse, numatytos jo išimtys yra itin dažnai taikomos, taip užkardant faktinį principo viešpatavimą Lietuvos teisinėje sistemoje. [Iš leidinio]
ENThe research work analyses the preconditions for the formation of the institute of lease of state-owned land, discussing the historical context of the emergence of such regulation, reviewing the development of legislation of this institute, the case law interpreting it and the jurisprudence of the Constitutional Court. The formation of the institute of lease of state-owned land was mainly influenced by the prohibition of ownership of land by legal persons in the original wording of Article 47 of the Constitution, as well as by the peculiarities of the restitution and privatisation processes, which prevented the formation of private land masses, and became a prerequisite for the separation of the property complexes (i.e. the ownership of a land plot and the buildings on it).The authors of the paper, having studied the development of the regulation of state-owned land lease from 1992 to 2022, described state-owned land lease as an independent civil law institute, which combines the public law regulation method and strict principles of state property management with the general principles of civil relations (equality of the parties, inviolability of property, proportionality), and seeks to ensure the correct balance between the interests of society and the rights of the owner. The specific regulation of state-owned land lease in the legal system of the Republic of Lithuania and the wide spread of state-owned land lease relations have prevented the real implementation of the Roman law principle superficies solo cedit in Lithuanian property law: although this principle is established in the Civil Code, its exceptions are applied very often, thus preventing the actual dominance of the principle in the legal system of Lithuania. [From the publication]