LTŠio straipsnio tikslas – kritiškai išnagrinėti pagrindines socialinio rizikos suvokimo teorines perspektyvas, jų pagrindu suformuluoti metodologinę prieigą branduolinės rizikos suvokimo empiriniam tyrimui Lietuvoje bei pristatyti empirines įžvalgas remiantis Lietuvos visuomenės bei Visagino miesto gyventojų požiūrių į atominę energetiką reprezentatyviu tyrimu. Straipsnyje analizuojamos ir metodologiniame modelyje integruojamos tokios teorinės rizikos suvokimo perspektyvos: 1) kultūrinė rizikos suvokimo teorija; 2) rizikos visuomenės; 3) psichometrinė rizikos suvokimo paradigma. Remiantis šiomis perspektyvomis kaip teoriniu pagrindu, sudaryta empirinio branduolinės rizikos suvokimo Lietuvos visuomenėje tyrimo metodologija. Straipsnyje pristatomi Lietuvos visuomenės reprezentatyvios apklausos (N=1001) ir Visagino miesto gyventojų reprezentatyvios apklausos (N=301) rezultatai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tarp Lietuvos visuomenės ir Visagino gyventojų požiūrių į atominę energetiką ir branduolinę riziką yra ryškūs skirtumai. Visais aspektais atominė energetika Visagine yra vertinama pozityviau. Išryškėjo reikšminga Ignalinos AE rizikos suvokimo Lietuvos visuomenėje priklausomybė nuo kai kurių sociodemografinių charakteristikų – lyties, tautybės, religingumo bei religinės konfesijos. Tačiau atominės energetikos rizikos suvokimas Lietuvoje, skirtingai nei parodė kitose šalyse atlikti tyrimai, nepriklauso nuo amžiaus, išsimokslinimo bei pajamų. Tai parodo, kad rizikos suvokimui didesnę įtaką turi Lietuvos kontekstui specifiniai ideologiniai aspektai, o ne struktūriniai faktoriai. [Iš leidinio]
ENThis article aims to critically examine the main theoretical perspectives to social risk studies and, on this basis, to formulate a methodological approach for an empirical research of nuclear risk awareness in Lithuania. The article presents the empirical findings of the representative research of the public opinion in Lithuania and in Visaginas city towards nuclear energy. The article analyses and integrates into a methodological model the following theoretical perspectives on risk awareness: 1) the cultural theory of risk awareness; 2) risk societies; and 3) the psychometric paradigm of risk awareness. On the basis of these theoretical perspectives, a methodology for the empirical research of nuclear energy risk awareness in the Lithuanian society was developed. The article presents the results of a representative survey of the Lithuanian society and Visaginas’ inhabitants. The research results revealed significant differences between the attitudes of the Lithuanian society and Visaginas’ inhabitants towards nuclear energy and nuclear risks. Nuclear energy is viewed more positively in Visaginas in all aspects. Significant relation was found between the public awareness of the risk of Ignalina nuclear power plant and some sociodemographic characteristics – gender, nationality, religiousness, and religion. However, in contrast to other countries, the public awareness of the risk of nuclear energy in Lithuania does not depend on age, education and income. This indicates that risk awareness is more influenced by the ideological aspects, rather than the structural factors.