LTŠio darbo tikslas – remiantis moksline literatūra, Lietuvos teismų praktika aptarti įgyjamosios senaties instituto Lietuvoje vystymąsi, siejant jį ir su romėnų privatinės teisės ištakomis, aptarti probleminius šio instituto taikymo aspektus, pasireiškimą praktikoje. Darbe atsiskleidžiama, jog įgyjamosios senaties instituto raida kito skirtingais laikotarpiais, tačiau jo reikšmė niekuomet (išskyrus tik SSRS teisės Lietuvoje egzistavimo momentą) nebuvo kvestionuojama – jau nuo pat XII lentelių įstatymų sukūrimo įgyjamoji senatis turėjo aiškią paskirtį ir tvirtą padėtį valstybės teisiniame aparate. Taip pat matyti, jog esti tam tikrų kritikuotinų aspektų (pavyzdžiui, bešeimininkių daiktų reguliavimas ar negalimumas įgyti daiktą įgyjamąja senatimi, jeigu šis priklauso valstybei) ir šiandieniniame šio instituto reguliavime, kuris laikui bėgant galėtų būti keičiamas ir/ar koreguojamas, taip užtikrinant jo efektyvesnį veikimą ir suteikiant naudą tiek valstybei, tiek visuomenei. Pagrindiniai žodžiai: įgyjamoji senatis, valdymas, Civilinis kodeksas, romėnų privatinė teisė, nuosavybės įgijimas, taikymo sąlygos, daiktinė teisė. [Iš leidinio]
ENThe purpose of this work is to discuss the development of the institute of acquisitive prescription in Lithuania, linking it also with the origins of Roman private law. Furthermore, the purpose is to discuss problematic aspects of the application of this institute and its occurance in practice on the basis of scientific literature and jurisprudence. The work reveals that the development of the institute of acquisitive prescription has changed in different periods, but its significance has never been questioned (except only at the moment of existence of the law of the USSR in Lithuania) - since the creation of the Laws of The Twelve Tables the acquisitive prescription has had a clear purpose and a strong position in the legal mechanism of the state. It can also be seen that there are certain aspects to be criticized in today‘s regulation of this institute (for example, the regulation of ownerless things or the impossibility of acquiring an object by the acquisitive prescription, if it belongs to the state), which could be changed and/or adjusted over time, thus ensuring its more efficient operation and providing benefits to both the state and society. Key words: acquisitive prescription, prescription, Civil Code, Roman private law, acquisition of property, application conditions, right in rem. [From the publication]