LTStraipsnyje, pasitelkiant šaltinių analizės ir sisteminimo metodus, yra siekiama atskleisti solidarumo principo vaidmenį ir reikšmę, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) įtvirtintą asmenų teisę į sveikatą. Ji, kaip konstitucinė teisė, ir jos užtikrinimo ypatumai yra šio straipsnio tyrimo objektas. Siekiant išsikelto tikslo, analizė atliekama vykdant mokslinius uždavinius. Pirma, išanalizavus Konstituciją ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) doktriną, atskleidžiama, iš ko ir kokia apimtimi kildinami valstybės įsipareigojimai sveikatos apsaugos srityje. Antra, įvardijama, kokias priemones šiems įsipareigojimams įgyvendinti valstybė yra pasitelkusi. Trečia, remiantis ne tik Konstitucinio Teismo, bet ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktika, atskleidžiama, kokią reikšmę pasirinktos priemonės turi visuomenės ir atskirų asmenų teisėms ir pareigoms. Todėl straipsnio tyrime daugiausiai remiamasi Konstitucinio Teismo doktrina. Taip pat, siekiant atskleisti platesnį vaizdą ir tarptautiniu aspektu, straipsnyje remiamasi Teisingumo Teismo praktika dėl teisės į sveikatą (į sveikatos apsaugą) įgyvendinimo, taikant solidarumo principą. Pagrindiniai žodžiai: solidarumo principas, teisė į sveikatos apsaugą, Konstitucija, Konstitucinis Teismas. [Iš straipsnio, p. 484]
ENThis article analyses the commitments of Lithuania in the field of health care and the instruments used by the State to implement these commitments. It also analyses the case law of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania and the Court of Justice of the European Union, which is necessary to reveal the implications of the chosen measures for the rights and obligations of society and individuals. This right to health protection, as a constitutional right, and the peculiarities of its enforcement are the main subject of the analysis of this article. [Publisher annotation]