Teisėjų tarybos konstitucinio statuso aspektų įžvalgos teismų finansavimo ir teisėjų atleidimo aktualijų kontekste

LTJei yra „konstitucinė dimensija baudžiamojoje teisėje“ (Abramavičius, Jarašiūnas, 2004), tai analogiška dimensija Lietuvos teismų ir teisėjų savivaldoje ir savireguliacijoje pirmiausia turėtų būti siejama su 1992 m. Konstitucijoje nurodyta specialia įstatymo numatyta teisėjų institucija, t. y. Teismų įstatyme 2007–2023 m. sukonkretintos Teisėjų tarybos veiklos pagrindais ir jų konstitucinių aspektų doktrina. Be to, jei yra „modernybės filosofinis diskursas“ (Habermas, 2002), tai gali ir turėtų plėtotis tarpdisciplininis (finansinis teisinis ir politinis) diskursas dėl Teisėjų tarybos statuso modernybės stiprinimo, ypač biudžetinių asignavimų teismams planavimo ir koordinavimo būdų plėtimo aspektu. Teisėjų taryba įgijo išskirtinį konstitucinį statusą, kuriuo įsispraudė ar buvo įsprausta į ekstraordinarinę nešakinę konstitucinės teisės sistemą (Kūris, 2003) ir tarsi pasitraukė iš ordinarinės šakinės administracinės teisės sistemos bei joje įstatymais sukuriamų savivaldos formų notarų ar antstolių rūmų lygmeniu (Vitkutė, 2020), ne tiek dėl jai specialiai skirtų 1992 m. Konstitucijos pažodinių (eksplicitinių) nuostatų gausumo ar jų turinio išsamumo, kiek dėl jos teisinę padėtį sukonkretinusio Teismų įstatymo atitikties Konstitucijai išskirtinio išnagrinėjimo Konstituciniame Teisme 2006 m. gegužės pradžioje. Pagrindiniai žodžiai: Teisėjų taryba, teismų finansavimas, teisėjų atlyginimai, teismų savivalda, teismų nepriklausomumas, teisėjų paskyrimas, teisėjų atleidimas, apkalta teisėjui, Konstitucinis Teismas, valstybės biudžetas. [Iš straipsnio, p. 404]

ENThe constitutional consolidation and formal doctrinal development of the framework for the status of the Judicial Council in Lithuania is a reflection of the phenomena of the constitutional legal technique and the doctrinal activism of the Constitutional Court. No other institution referred to in the 1992 Constitution of Lithuania is so constitutionally abstract and so detailed in the doctrine of the Constitutional Court as the Judicial Council. The detail of the official concept of its composition, i.e. constitutionally justifiable (possible) and non-justifiable (impossible) members, which rejects the concept of a broader (politically inclusive) composition of the analogous institution referred to in Poland’s Constitution of 1997, can be viewed in a controversial way. This is important in relation to the aspects of a much more efficient coordination and consideration of the financing of the judiciary for the next year than is currently the case, as envisaged in the draft State budget law prepared by the Ministry of Finance and submitted by the Government to the Parliament (the Seimas).Such a draft, with the participation of the democratically empowered judges who guarantee the self-governance of the judiciary, could and should be more effectively coordinated and debated, and not in the Ministry of Finance or in the Government, but rather in the new Judicial Funding Council (or a differently named additional institution for the financial self-regulation of the judiciary) whose members would include not only judges, but also the relevant State politicians and civil servants (in particular, the Minister of Finance along with the Vice-Minister, and the chairpersons of at least two relevant committees of the Seimas), who, unfortunately, are constitutionally not allowed to be members of the Judicial Council under the Constitutional Court’s controversial strict (hard) jurisprudence in any situation. [Publisher annotation]

• 1992 m. Konstitucijos rengimas: to laikotarpio užrašų fragmentai / Vytautas Sinkevičius. Jurisprudencija. 2012, Nr. 19 (3), p. 889-906.
• Aktyvistinė konstitucinė justicija kaip subtili diskrecija inspiruoti teisinius modelius / Egidijus Šileikis. Jurisprudencija. 2006, Nr. 12 (90), p. 51-60.
• Alternatyvi konstitucinė teisė / Egidijus Šileikis. Vilnius : Teisinės informacijos centras, 2005. 603 p.
• Apie teisėjų nepriklausomumą, veiksmingumą ir atsakomybę / Haroldas Šinkūnas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai / sudarė Egidijus Kūris ir Elena Masnevaitė ; mokslinis redaktorius Egidijus Kūris. Klaipėda: Druka, 2012. P. 123-130.
• Ar speciali teisėjų institucija turėtų būti sudaroma vien tik iš teisėjų? / Haroldas Šinkūnas. Nepriklausomos Lietuvos teisė: praeitis, dabartis ir ateitis / vyriausiasis mokslinis redaktorius Gintaras Švedas. Vilnius: Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Alumni draugija, 2012. P. 201-211.
• Autentiškos teismų sistemos sukūrimas Lietuvoje : disertacija / Lina Griškevič. Vilnius, 2013. 1 pdf (260 p.).
• Kaip Konstitucijos sergėtojai susilpnino aukščiausių grandžių bendrosios kompetencijos teismų teisėjų nepriklausomumo apsaugą / Miranda Borusevičiūtė. Kelyje su Konstitucija / mokslinis redaktorius Bronius Sudavičius. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2022. P. 33-52.
• Konstitucijos aiškinimas, konstitucinės teisės šaltiniai ir besikeičianti konstitucinės teisės paradigma / Egidijus Kūris. Teisės problemos. 2003, Nr. 3 (41), p. 8-32.
• Konstitucinė dimensija baudžiamojoje teisėje / Armanas Abramavičius, Egidijus Jarašiūnas. Teisė. 2004, t. 53, p. 7-26.
• Krizė, teisės viešpatavimas ir žmogaus teisės / mokslinis redaktorius Egidijus Kūris. Šiauliai : Titnagas, 2015. 525 p.
• Lietuvos valstybės konstitucijų istorija : XX a. pirmoji pusė / Mindaugas Maksimaitis. Vilnius : Justitia, 2005. 391 p.
• Partijų finansavimo teisės sistemos įžvalgos / Egidijus Šileikis. Vilnius : Lietuvos mokslo periodikos asociacija, 2014. 567 p.
• Penki okupacijos dešimtmečiai šimtametėje Lietuvos teisės raidos panoramoje / Mindaugas Maksimaitis. Teisė. 2019, t. 111, p. 8-22.
• Podstawy statusu Rządu Litwy i aktualności konstytucyjne z lat 2016-2018 / Egidijus Šileikis. Wokół rządu w polskim i litewskim prawie konstytucyjnym / pod redakcją Dariusza Góreckiego. 2019. P. 151-198.
• Profesinė savivalda Lietuvos viešojoje teisėje : disertacija / Evelina Agota Vitkutė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2020. 342 p.
• Teisėjo atleidimas iš pareigų : konstitucinės doktrinos teoriniai ir praktiniai aspektai / Vytautas Sinkevičius. Jurisprudencija. 2010, Nr. 2 (120), p. 93-119.
• Teisėjo nepriklausomumo garantijos ir jų užtikrinimas Lietuvoje / Rasa Ragulskytė-Markovienė. Konstitucija ir teisinė sistema. Liber Amicorum Vytautui Sinkevičiui / redaktorių kolegija: Agnė Tvaronavičienė, Jolita Miliuvienė, Juta Večerskytė, Eglė Bilevičiūtė, Toma Birmontienė, Ieva Deviatnikovaitė, Egidijus Jarašiūnas, Gediminas Mesonis, Milda Vainiutė, Jolanta Zajančkauskienė. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2021. P. 185-233.
• Teisėjų nepriklausomumo garantijos ir atleidimo (pašalinimo) iš pareigų pagrindai / Toma Birmontienė. Kelyje su Konstitucija / mokslinis redaktorius Bronius Sudavičius. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2022. P. 12-32.
• Teisminės valdžios organizacijos ir veiklos konstitucinės problemos (teisminės valdžios visavertiškumas, teismų sistemos bei teisėjų ir teismų nepriklausomumas) / Egidijus Jarašiūnas. Lietuvos konstitucinė teisė: raida, institucijos, teisių apsauga, savivalda / Toma Birmontienė, Kęstutis Jankauskas, Egidijus Jarašiūnas, Mindaugas Maksimaitis, Gediminas Mesonis, Alvydas Pumputis, Vytautas Sinkevičius, Saulė Vidrinskaitė, Juozas Žilys, Edita Žiobienė. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2007. P. 295-314.
• Turiningieji teisės pagrindai : pagrindinių subjektinių teisių teorijos metmenys / Saulius Arlauskas; Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : MRU Leidybos centras, 2004. 420 p.
• Viešasis interesas ir jo įgyvendinimo sąlygos architektūros srityje : disertacija / Daiva Veličkaitė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2019. 284 p.
• Vyriausybės ir Seimo sumanymų reformuoti notariatą ir notarų savivaldą konstitucinių aspektų įžvalgos / Egidijus Šileikis. Notariatas. 2020, Nr. 30, p. 42-59.