Socialinė benamių atskirtis ir jos formavimosi veiksniai : disertacija

LTPo socializmo žlugimo Lietuvoje tarp socialinę atskirtį patyrusių gyventojų vis labiau matomi benamiai. Būsto praradimas, su tuo susijęs socialinių santykių nutraukimas ir pragyvenimo lėšų neturėjimas anksčiau ar vėliau pakerta asmenybės socialinio aktyvumo motyvus, iššaukia nusivylimą, skatina pasitraukimą į visuomeninio gyvenimo pakraštį. Benamiu tapęs žmogus visiškai arba iš dalies eliminuojamas iš jam įprastos kultūrinės, socialinės ir ekonominės erdvės. Galima teigti, kad benamių atskirtis – tai kraštutinė socialinės atskirties forma. Disertacijoje parodoma, kad benamių atkirtį lemia ne tik jų sunki materialinė padėtis (būsto neturėjimas, nedarbas, mažos pajamos), nutrūkę socialiniai ryšiai, bet ir nepakankamai efektyvi valstybės socialinė politika bei pačių benamių asmeninės dvasinės bei psichinės savybės, lemiančios jų stigmatizaciją ir atstūmimą. Pabrėžiama, kad benamių atskirtis turi du aspektus: pirma, visuomenė pati juos atskiria nuo savęs; antra, benamiai savo elgsena patys provokuoja savo atsiskyrimą. [Iš leidinio]

ENSince the collapse of socialism in Lithuania, the homeless are increasingly more visible among the country’s socially excluded residents. Loss of housing, the ensuing termination of social relationships, and absence of funds for daily needs sooner or later undermines the personality’s motives for social activity, cause disappointment, and promote withdrawal to the periphery of social life. Upon becoming homeless, a human being is completely or partially eliminated from the cultural, social, and economic environment he/she was accustomed to. It could be stated that exclusion of the homeless is the extreme form of social exclusion. The dissertation shows that exclusion of the homeless is determined by their difficult material situation (absence of housing, unemployment, low income), terminated social relationships as well as by the insufficiently effective social policy of the state and the spiritual and psychical features of the homeless people themselves, which determine their stigma and social exclusion. It is emphasized that exclusion of the homeless has two aspects: firstly, the society excludes them from itself and secondly, by their conduct the homeless provoke their exclusion. [From the publication]

• Atliekų rinkėjų subkultūra / Donata Petružytė. Grupės ir aplinkos. 2009, 1 p. 247-260.
• Benamiai, kaip socialinės atskirties grupė / Justinas Sadauskas. Socialinis darbas. 2008, t. 7, Nr. 1, p. 127-136.
• Socialization of homeless children in the society: the problem of school adaptation / Elena Kocai. Pedagogika. 2014, 116, p. 183-195.