LTKnygoje pristatoma Jano Karłowicziaus mokslinė veikla, o tiksliau trys disciplinos, kurių plėtrai J. Karłowiczius turėjo ypatingą reikšmę. Tai dialektologija, etnolingvistika ir lituanistika. Empirinį tyrimo pagrindą sudaro archyviniai šaltiniai – „Lenkų tarmių žodyno“ [le. Słownik gwar polskich], „Lenkų mitologijos žodyno“ [le. Słownik mitologii polskiej] ir „Lietuvių mitologijos žodynėlio“ [le. Słowniczek mitologii litewskiej] kartotekos, atrastos 2017 m. Krokuvoje įsikūrusiame Lenkijos mokslo akademijos PAN ir Lenkijos gabumų akademijos PAU mokslo archyve. Kritinio leidimo tikslas – įtraukti minėtuosius dokumentus į mokslinę diskusiją ir naujai pažvelgti į „Lenkų tarmių žodyną“. Tikėtina, kad per daugiau kaip šimtą metų, nuo pat jų spausdintinio leidimo 1911 m., šie rankraštiniai veikalai nesulaukė tyrėjų dėmesio, mat buvo netaisyklingai kataloguoti. Šios knygos kompoziciją – kaip ir jos tikslą – lėmė ne tiek J. Karłowicziaus mokslinis įdirbis, kiek Krokuvoje saugomas tyrėjo archyvinis palikimas (šis patikslinimas būtinas, nes pagrindinis J. Karłowicziaus archyvas yra Vilniuje). Pirmoji monografijos dalis skirta tyrėjo dialektologiniams pasiekimams, visų pirma – „Lenkų tarmių žodynui“. Kartotekos atradimas ir rankraštinių dokumentų, lydėjusių šio žodyno atsiradimą, atkūrimas leido naujai pažvelgti į veikalą ir pradėti dalykinę polemiką su 1911 m. paskelbta Kazimierzo Nitscho recenzija. Ilgus metus (maždaug iki 1960-ųjų pradžios) ši recenzija formavo nuomonę apie J.Karłowicziaus dialektologinę veiklą, neteisingai pastarąją vadinusi diletantizmu.Atradus kartoteką paaiškėjo, kokią reikšmę iš tikrųjų žodynui padarė Janas Łosias (iki to vyravo neteisinga nuomonė, esą J. Łosias nemažai kišosi bekuriant žodyną ir tai turėjo teigiamos įtakos paskutinėms trims, jo išleistoms, J. Karłowicziaus tarmių žodyno dalims). Knygos antrojoje dalyje „Lenkų mitologijos žodyno“ rankraštinė kartoteka traktuojama kaip svarus indėlis į etnolingvistinių tyrimų istoriją. Pasirodo, kad savo tyrimuose J. Karłowiczius ypatingą dėmesį skyrė ne tik lenkų kalbos leksikai ir atskirai liaudies kultūrai, bet taip pat kalbinėje medžiagoje įsišaknijusiai liaudiškajai pasaulio ir žmogaus vizijai, taigi tam, kam šiandien suteikiamas etnolingvistikos vardas. „Lenkų mitologijos žodyno“ kartoteka atskleidžiama remiantis esminiais slavų etnolingvistikos pasiekimais – Jerzio Bartmińskio „Liaudies stereotipų ir simbolių žodynu“ [Słownika stereotypów i symboli ludowych] ir Nikitos I. Tolstojaus žodynu „Slavų senovė“ [ru. Славянские древности]. Be to, kartotekos įrašų pagrindu atkurtas antraštinis įrašas DUONA (CHLEB) ir pasiūlyta žodyno straipsnių išdėstymo tvarka, kuri greičiausiai turėjusi būti onomasiologinio pobūdžio, pagal šias kategorijas: KOSMOGRAFIA (KOSMOGRAFIJA), POWIETRZNIA (ORAS), KAMIENIE (AKMENYS), ROŚLINY (AUGALAI), ZWIERZĘTA (GYVŪNAI) ir CZŁOWIEK (ŽMOGUS). Knygos trečiosios dalies turinį sudaro J. Karłowicziaus lituanistinių tyrimų įdirbis, aprėpiantis tiek lietuvių kalbą, tiek lietuviškąjį folklorą. „Lietuvių mitologijos žodynėlio“ kartoteka – pirmas šiai temai skirtas tyrimas lenkų kalba. Knygoje jis pateikiamas visas su atitinkamais moksliniais komentarais. Monografijoje persipina keli J. Karłowicziaus ir jo veiklos motyvai. Joje, iš vienos pusės, tapomas J. Karłowicziaus kaip užsispyrusio tyrėjo portretas.Tyrėjo, kuris, nepaisydamas negandų (buvo privatus mokslininkas, kas šiais laikais yra retas atvejis; paskutiniuosius kelerius savo gyvenimo metus kovojo su įvairiomis ligomis) ir net joms pasipriešindamas, sėkmingai vykdė savo mokslinius tyrimus. Iš kitos pusės – perteikiama istorijos dėsniams nepaklūstanti J. Karłowicziaus mokslinė kūryba ir kitų kalbotyrininkų dėstomas jos vertinimas. Išskirtiniu tyrėjo veiklos aspektu laikoma gausybė idėjų, peržengiančių epochos, kurioje gyvenęs „Wisłos“ redaktorius, ribas. Juodraštiniai J. Karłowicziaus darbai, atrasti 2017 m., viena vertus, leidžia teisingiau pažvelgti į paties tyrėjo mokslinę veiklą, kita vertus, atskleidžia bendrą Lenkijos mokslo (ypač dialektologijos, etnolingvistikos ir lituanistikos) istorijos vaizdą. [Iš leidinio]
ENThe book refers to the scientific activity of Jan Karłowicz, and, in particular, to the three areas to which he contributed much of his work: dialectology, ethnolin-guistics, and the study of Lithuanian Language and Culture. The material basis includes the researcher’s archival works (files of the Lexicon of Polish Dialects [Słownik gwar polskich], Lexicon of Polish Mythology [Słownik mitologii polskiej] and the Little Lexicon of Lithuanian Mythology [Słowniczek mitologii litewskiej]), found in 2017 in the Scientific Archive of PAN and PAU in Kraków. The objective of this book is to publish these documents and reanalyse the Lexicon of Polish Dialects. For more than a hundred years, i. e. since the time in which the lexicon was finished in 1911, nobody has probably read those manuscripts. One of the reasons for this is the fact that they were catalogued in a wrong manner. The composition of this book, as well as its objective, has been determined not so much by the whole scientific output by Karłowicz, as by the researcher’s collection of archives stored in Kraków (this specification is important because Karłowicz’s main archive is located in Vilnius). The first part of the monograph refers to the scientist’s dialectological achievements, mainly to the Lexicon of Polish Dialects. Finding the files and reaching the manuscripts accompanying their writing shed a new light on this lexicon and made it possible for us to undertake a reliable discussion with the review published by Kazimierz Nitsch in 1911. For along time (more or less until the end of 1960s), this review was influencing the opinion on Karłowicz’s dialectological activity which was unfairly evaluated as unprofessional.Also, due to the discovery of the files, we could see clearly what the participation of Jan Łoś actually was like in preparing the dialectological lexicon (it was believed that Łoś made significant contributions to the work, as aresult of which the last three volumes of the lexicon, edited by Łoś, were better than the previous volumes). In the second part of this book, the hand-written file of the Lexicon of Polish Mythology was the starting point for the history of the ethnolingustic research. It is because it turns out that Karłowicz’s interests focused not only on Polish vocabulary and folk culture as separate areas of knowledge, but they also referred to a folk vision of the world and humankind reflected in linguistic material, i. e. what we now call ethnolinguistics. The file of the Lexicon of Polish Mythology was presented against the background of the most important achievements of Slavic ethnolinguistics, i. e. the Lexicon of Stereotypes and Folk Symbols [Słownik stereotypów isymboli ludowych] edited by Jerzy Bartmiński and the Slavic Antiquities [Славянские древности] edited by Nikita I. Tolstoy. Also, on the basis of an index card, the entry: BREAD was reconstructed, and the arrangement of the lexicon was suggested, assuming that it was probably meant to be onomasiological, according to the following categories: KOSMOGRAFIA (COSMOGRAPHY), POWIETRZNIA (AIR), KAMIENIE (STONES), ROŚLINY (PLANTS), ZWIERZĘTA (ANIMALS) and CZŁOWIEK (HUMAN). The third part of the book remains within Karłowicz’s studies on Lithuanian language and culture. The researcher analysed both the Lithuanian language and folklore. The file of the Little Lexicon of Lithuanian Mythology is the first Polish study of this topic. In this book, the whole file was presented along with the adequate scientific commentary.In the monograph, Karłowicz is presented as a persistent scientist who, despite various obstacles (he was not associated with any institutions, which is unusual in our times; he was fighting with several diseases in the last years of his life), successfully carried out his scientific research. Also, in the book, a historical evaluation of Karłowicz’s work by other linguists is discussed. Moreover, the author of the monograph emphasizes the variety of ideas which go beyond the frames of the age in which the editor of "Vistula" ["Wisła"] lived. Karłowicz’s notebooks found in 2017 make it possible for us to fairly assess his scientific activity and the history of Polish science (especially dialectology, ethnolinguistics, and the study of Lithuanian language and culture). [From the publication]