LTMokymasis yra tokia svarbi visuomenės gyvenimo dalis ir savybė, kad imame kalbėti apie mokymosi visą gyvenimą kultūrą visuomenėje. Giluminis kokybinis mokymosi visą gyvenimą kultūros buvimo visuomenėje indikatorius yra labiausiai nuo mokymosi nutolusių rizikos grupių suaugusiųjų požiūris į mokymąsi, jo vertės suvokimas. Šiame kontekste iškyla tyrimo problema: kokia yra Lietuvoje rizikos grupių suaugusiųjų mokymosi, jo vertės ir teikiamų galimybių samprata? Naudojant kokybinį fokusuotų grupių interviu tyrimo metodą buvo apklausta dešimt fokusuotų grupių, atstovaujančių penkias skirtingas rizikos grupes, ir siekiama atskleisti rizikos grupių suaugusiųjų turimą mokymosi sampratą, autentiškai paremtą jų pačių suformuluotu supratimu ir socialiniu kontekstu. Ryškėja, kad prielaidos mokymosi kultūros plėtrai egzistuoja, nes tyrimo dalyviai vertina mokymąsi, tačiau galimybę mokytis nukreipia kitiems, turintiems didesnes galimybes. Tokiu būdu, siekiant plėtoti mokymosi visą gyvenimą kultūrą, integruojant labiausiai nuo mokymosi nutolusius rizikos grupių suaugusius, reikėtų ne kelti mokymosi prestižą, tačiau formuoti jo įvaizdį, kaip paprasto, pasiekiamo ir prieinamo visiems visuomenės sluoksniams, taip artinant mokymąsi prie rizikos grupių suaugusiųjų, ir realiai teikti tokias mokymosi paslaugas. [Iš leidinio]
ENLearning constitutes such an important part and quality of society’s life that we begin to discuss about life-long learning culture in society. In depth, qualitative indicator of the fact that life-long culture is present in society is the attitude of risk group adults, who are most distanced from learning, towards learning, understanding of its value. In this context, a problem arises: what the understanding of learning, its value and opportunities it provides, among risk group adults in Lithuania? By using qualitative focus group interview method, more than ten focus groups were interviewed, which represented five different risk groups. Researchers aimed to discover the concept of learning held by risk group adults, by using authentically formulated understanding and social context of such adults. It becomes clear that preconditions for the spread of learning culture are there, because participants of the survey value learning, but reserve the possibility to learn for others, who have more opportunities. Thus, by trying to develop the culture of life-long learning, integrating risk group adults who are most distanced from learning, one should not increase the prestige of learning, but formulate its image as simple, accessible and open to all strata in society. This way learning would be brought closer to risk group adults and actual learning services would be provided.