V-VII klasių mokinių kūrybingumo raida diferencijuoto dailės mokymo procese : disertacija

LTDisertacijoje siekiama atskleisti V–VII klasių mokinių kūrybingumo ugdymo mokant dailės diferencijuotai ypatumus. Sukurtas modelis, kurio esmė – nuolat kintančių grupių mokymo procese sudarymas pagal šias diferencijavimo prielaidas: paauglių pažintinės, tapatumo ir psichosocialinės raidos būdingus bruožus, skirtingas kūrybinio mąstymo ypatybes (laisvumą, lankstumą, originalumą, išbaigtumą), skirtingas vaizduotės ypatybes (vaizduotės procesų greitumą, neįprastumą, originalumą, turtingumą, įvairumą, gilumą, detalumą, įspūdingumą, emocionalumą), vaizdinės plastinės raiškos (originalumą, detalumą, įspūdingumą, plastinių, kompozicinių ir techninių raiškos priemonių panaudojimą) skirtingas ypatybes, nevienodas dailės pažinimo teorines žinias, skirtingus gebėjimus ir vaizdinės plastinės raiškos tipus, skirtingas vaizdinės plastinės raiškos raidos fazes, skirtingą dailės mokymosi motyvaciją, skirtingus bendravimo ir darbo grupėje įgūdžius. Modelio pagrindiniai uždaviniai yra remiantis mokinių skirtybėmis, rasti konkrečius bendrus diferencijavimo kriterijus, dinamiškai diferencijuoti nesudarant pastovių grupių, kurti palankias mokymo/si sąlygas skirtingo pasirengimo grupėms, ugdyti kūrybingumą pagal mokinių gebėjimus, poreikius, interesus, mokymosi motyvaciją, skatinti mokinius kūrybingai atlikti užduotis, mokyti dirbti grupėje ir kūrybingai spręsti iškilusias problemas, žadinti mokinių kūrybinės saviraiškos poreikį. [Iš leidinio]

ENThe doctor’s dissertation attempts to disclose the peculiarities of the development of creativity of the 5th-7th form pupils in the process of differentiated teaching of art. The essence of the model developed by the author rests in the forming of constantly changing groups in the process of teaching according to the following differentiation assumptions: characteristics of teenagers’ cognitive, identity and psychosocial development, different qualities of creative thinking (freedom, flexibility, originality, perfection), different qualities of imagination (vividness, novelty, originality, richness, fertility, profoundness, particularity, impressiveness and emotionality of imagination processes), different qualities of visual plastic expression (originality, particularity, impressiveness, use of plastic, composition and technical means of expression), unequal theoretical knowledge of art, different types of abilities and visual and plastic expression, diverse phases of development of visual and plastic expression, individual motivation of learning art, dissimilar skills of communication and team work. The model is mainly targeted at finding specific common differentiation criteria taking into account pupils’ individualities; at dynamic differentiation without forming stable groups; at creating favourable learning conditions for groups with different level of preparedness; at developing creativeness on the basis of pupils’ skills, needs, interests and learning motivation; at encouraging pupils to creatively perform tasks; at teaching pupils to work in teams and creatively solve problems; and at stimulating their need of creative self-expression.

• 4-8 metų vaikų estetinio suvokimo ugdymas taikant dailės kūrinių stebėjimo metodą / Jurga Sidabrienė. Acta paedagogica Vilnensia. 2024, t. 52, p. 73-92.
• Bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose sustiprintas meninis ugdymas, mokinių kūrybiškumas ir mokymosi sėkmė / Ala Petrulytė. Ugdymo psichologija. 2011, Nr. 22, p. 48-54.
• Dailės mokytojo meninės kompetencijos apibrėžtis / Giedrė Riškutė-Kariniauskienė. Efektyvaus meninio ugdymo problemos : 5-oji tarpautinė mokslinė konferencija. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2009. P. 89-102.
• Development of possibilities for non-formal education of children in Vilnius / Irena Zaleskienė, Ona Petronienė, Irena Zavaliauskienė. Enkulturation durch sozialen Kompetenzerwerb / Gerd-Bodo von Carlsburg (Hrsg.). Frankfurt, M.: Lang, 2011. P. 371-381.
• Forms of ethnic culture a in non-formal education of Lithuania / Marija Jonilienė, Vida Palubinskienė. Music science today: the permanent and the changeable 2019, 3 (11), p. 185-192.
• Įvairiarolė meno dalykų mokytojų profesinė tapatybė kaip sąlyga inovatyviems bei tarpdisciplininiams meno edukologijos tyrimams / Vaidas Matonis. Meninis ugdymas: tyrimų tradicijos ir perspektyva / sudarytoja Rūta Girdzijauskienė. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2011. P. 155-159.
• Neformali meninė veikla kaip dvasingumo ugdymo forma / Romaldas Pečeliūnas. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2013, Nr. 1 (39), p. 44-48.
• Neformalusis švietimas Lietuvoje : faktai, interesai, vertinimai / Jonas Ruškus, Dainius Žvirdauskas, Vilija Stanišauskienė. Vilnius : Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, 2009. 90 p.
• Nežymų intelekto sutrikimą turinčių mokinių kūrybinio originalumo neverbalinės raiškos pokyčiai technologijų pamokose / Vida Petrulionienė, Ilona Valantinaitė. Pedagogika. 2015, 117, p. 168-184.
• Priešmokyklinio amžiaus vaikų vaidybos gebėjimų ugdymas / Vida Kazragytė. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2008. 191 p.
• Suvokiami ir patiriami neformaliojo švietimo tikslai / Jonas Ruškus, Dainius Žvirdauskas, Vilija Stanišauskienė. Tiltai. 2009, Nr. 4 (49), p. 185-205.
• Vidurinės mokyklos sustiprinto mokymosi profilio mokinių kūrybiškumo ypatumai / Ala Petrulytė. Pedagogika. 2007, 86, p. 90-98.