Kainų raidos veiksniai Lietuvoje 2004-2022 m. remiantis nacionalinių sąskaitų duomenimis

LTŠiame straipsnyje pasitelkiant nacionalinių sąskaitų duomenis ir sąryšius analizuojama, kokią įtaką turėjo pelno, darbo sąnaudų, prekybos sąlygų (angl. terms of trade) ir kitų bendrosios produkcijos komponentų raida kainų lygiui 2004–2022 m. Lietuvoje. Atlikta analizė parodė, kad abiem spartaus kainų augimo laikotarpiais (2005–2008 m. ir 2021–2022 m.) stiprų pirminį impulsą turėjo suprastėjusios prekybos sąlygos dėl ženkliai išaugusių importo kainų. Abiem laikotarpiais po pirminio suprastėjusių prekybos sąlygų šoko pastebimas tiek vienetinių darbo sąnaudų, tiek vienetinio pelno augimas ir jų indėlio į kainų lygį didėjimas. 2005–2008 m. reikšmingesnis buvo vienetinių darbo sąnaudų indėlis į kainų lygį, o 2021–2022 m. – vienetinio pelno. Didesnis vienetinių darbo sąnaudų indėlis į kainų lygio augimą 2005–2008 m. paaiškintinas gerokai didesne įtampa darbo rinkoje dėl perkaitusios ekonomikos šiuo laikotarpiu. O 2021–2022 m. reikšmingesnis vienetinio pelno indėlis į kainų lygio augimą paaiškintinas stipriais pasiūlos šokais ir aukštos infliacijos aplinka tiek Lietuvoje, tiek pagrindinėse Lietuvos prekybos partnerėse.Tokioje aplinkoje įmonės galėjo lengviau perkelti augančias gamybos sąnaudas į galutines kainas neprarasdamos konkurencingumo, o tai lėmė spartesnę pelno dalies pridėtinėje vertėje raidą ir atitinkamai stipriai išaugusį vienetinio pelno indėlį į kainų lygį. Kadangi pelno dalis pridėtinėje vertėje ir vienetinis pelnas gali augti net ir esant pastovioms įmonių pelno maržoms, straipsnyje analizuota įmonių pelno maržų raida. Atlikta analizė parodė, kad abiem aukštos infliacijos laikotarpiais įmonių pelno maržos visos ekonomikos mastu mažėjo. Tai indikuoja, kad aukštos infliacijos laikotarpiais didžioji dalis įmonių bent dalį gamybos sąnaudų augimo prisiėmė pačios, o bendrą kainų raidą galima daugiausia sieti su gamybos sąnaudų pokyčiais. [Iš leidinio]

ENThis paper uses national accounts data and relationships to analyse how developments in profits, labour costs, terms of trade and other components of gross output affected the domestic price level in 2004- 2022 in Lithuania. The analysis shows that in both periods of rapid price growth (2005-2008 and 2021- 2022), a strong initial impulse to price growth was provided by a deterioration in the terms of trade due to a significant increase in the prices of imported goods and services. In both periods, after the initial terms-of-trade shock, both unit labour costs and unit profits show an increase in their contribution to the price level. The contribution of unit labour costs to the price level was more significant in 2005-2008, while the contribution of unit profits was more significant in 2021-2022. The higher contribution of unit labour costs to price level growth in 2005-2008 is explained by the significantly tighter labour market situation due to the overheated economy during this period. Meanwhile, the more significant contribution of unit profits to price level growth in 2021-2022 is explained by strong supply-side shocks and a high inflation environment both in Lithuania and in Lithuania’s main trading partners.This environment has made it easier for firms to pass on rising production costs to final prices without losing competitiveness. This led to a faster evolution of the profit share in value added and a correspondingly strong increase in the contribution of unit profits to the price level. Since both the share of profits in value added and unit profits can grow even when profit margins are constant, this paper also assesses the evolution of corporate profit margins. The analysis shows that in both periods of high inflation, corporate profit margins have been declining economy-wide. This indicates that during the high inflation periods firms have borne at least part of the economy-wide increase in production costs themselves, and that the overall evolution of prices can be attributed mainly to changes in production costs. [From the publication]