Tinklininkų ir šuolininkų greitumo ugdymo metodika : disertacija

LTGreitumas – tai žmogaus fizinė ypatybė, gebėjimas greitai atlikti veiksmus, judesį ar jų kompeksą, įgyti didžiausią greitį per trumpą laiką. Treniruotės metodai, fizinių krūvių dydis ir atlikimo būdai lemia raumenų susitraukimo galimybes. Treniruotės krūviai turėtų būti optimalūs, ugdyti sportininkų lankstumą, koordinaciją, vikrumą ir kitas fizines ypatybes. Praktika ir mokslas rodo, kad geriausių sportinių rezultatų galima pasiekti, kai remiamasi ne tik pedagogikos, bet ir kitais klasikiniais mokslais: medicinos, motorika, sporto psichologija ir populiarių sporto rungčių teorija, bei lyginami pedagoginės kontrolės duomenys su biocheminių ir fiziologinių tyrimų rodikliais. Šio disertacinio tyrimo objektas – greitumo ypatybes ugdančių diferencijuotų programų modeliavimas pedagoginiais ir naujais metodais rengiant šuolininkus ir Ščecino „Bosman morze“ vyrų tinklinio komandą Lenkijos aukščiausios lygos 1995 – 1999 metų pirmenybėms bei Europos klubų taurės varžyboms. Darbo tikslas – parengti teoriškai poagrįstą ir pedagoginiu eksperimentu patikrintą tinklininkų ir šuolininkų greitumo testavimo ir ugdymo metodiką, taip pat nustatant šių sportininkų greitumo rodiklių, fizinio parengtumo ir funkcinio pajėgumo kaitą per ketverius rengimo metus, taikant ir netaikant jos (kontrolinei grupei) šią greitumo ugdymo metodiką.

ENQuickness is a physical quality of man, his ability to perform actions, movements or their complex fast, to acquire the greatest speed within a short time. Methods of training, the amount of physical load and ways of performing determined the possibilities of muscle contraction. Training loads should be optimal, develop sportsmen’s flexibility, co-ordination, dexterity and other physical qualities. Practice and research show that best results in sport can be achieved when one basis himself not only on pedagogy but also on other classical sciences: medicine, sport psychology and the theory of popular sport contests, as well as when data of pedagogical control are compared with the indicators of biochemical and physiological investigations. The subject of the thesis is modelling of differentiated programmes developing qualities of quickness by training jumpers and the Bosman morze male volleyball team of Szczecin for the 1995 – 1999 Polish championship of the highest league and for the competition of the Cup of European Clubs by pedagogical and the latest methods. The aim of the work is to develop methodology of testing and developing quickens of volleyball players and jumpers that is theoretically substantiated and tested by a pedagogical experiment, as well as to establish a change in indicators of quickness of these sportsmen, their physical qualification and functional capability during four years of training applying and non-applying (to the control group) this methodology that develops quickness.