Kauno miesto vyresnio amžiaus žmonių sveikatos būklės priklausomybė nuo socialinių veiksnių : disertacija

LTDarbe pateikiamas Kauno miesto vyresnio amžiaus žmonių sveikatos ir socialinių veiksnių tyrimas, kuriame pirmą kartą įvertinta šios gyventojų grupės sveikatos būklės priklausomybė nuo socialinių veiksnių. Atsitiktinai atrinkti 1500 Kauno miesto gyventojai, kurių amžius atitiko pirmąjį pensinio amžiaus dešimtmetį (vyrai nuo 60 iki 69 m., moterys nuo 55 iki 64 m.); tyrime sutiko dalyvauti 806 asmenys (53,7 proc.). Nustatyta, kad vyrai ir moterys skiriasi pagal analizuotus socialinius veiksnius: daugiau vyrų turėjo pradinį išsilavinimą, gyveno santuokoje, o moterys dažniau buvo aukštesnio išsilavinimo ir našlavo. 64,6 proc. vyrų ir 56,5 proc. moterų savo finansinę būklę įvertino kaip blogą ir labai blogą. Save kaip sergančiais įvertino trečdalis tiriamųjų (dažniau turintys pradinį išsilavinimą). Tarp svarbiausių veiksnių, sąlygojančių palankią socialinę aplinką, 65,9 proc. vyresnio amžiaus žmonių nurodė sveikatą, 28,3 proc. – santarvę šeimoje, 5,8 proc. – materialinę gerovę. Socialiai aktyvūs nuo socialiai pasyvių vyresnio amžiaus žmonių statistiškai patikimai skyrėsi pagal išsimokslinimą, sveikatos būklės vertinimą, išeminės širdies ligos paplitimą, antsvorio dažnį tarp moterų. Planuojant vyresnio amžiaus žmonių sveikatos priežiūros apimtis įvairiuose etapuose bei rengiant sveikatinimo programas, būtina atsižvelgti į jų socialinės aplinkos ypatumus, didelį rizikos veiksnių paplitimą bei aukštą ligotumą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis.

ENThe work presents a study of health and social factors of individuals of older age living in the city of Kaunas, where the dependency of health condition of this group of individuals from social factors was assessed for the first time. As many as 1500 residents of the city of Kaunas were selected randomly; their age corresponded to the first decade of the retirement age (men from 60 to 69, women from 55 to 64 years old). As many as 806 individuals (53.7 percent) agreed to take part in the study. It was identified that men and women differ according to the analysed social factors: a higher number of men had primary education, were married, and women more often had higher education and were widows. 64.6 percent of men and 56.5 percent of women assessed their financial situation as bad or very bad. One third of the researched individuals assessed themselves as sick (more often those having primary education). Among the key factors determining the favourable social environment, 65.9 percent of elder people indicated their health, 28.3 percent – good understanding in the family, 5.8 percent – financial wellness. Socially active individuals statistically were different from socially passive people according to their education, assessment of the health condition, prevalence of ischemic heart disease and frequency of overweight among women. While planning the scope of health care of elder people and preparing health care programmes, the specifics of social environment, high prevalence of risk factors and high morbidity rates of chronic non-infectious diseases should be considered.