LTŠioje, maloniam skaitytojui pateikiamoje knygoje, autoriaus žvilgsnis nukrypo į materialinį ir sakralinį totorių paveldą. Jis užsibrėžė tikslą iš pačių įvairiausių šaltinių surinkti žinias apie aptrupėjusius totorių ženklus ne tik Lietuvoje, bet ir kituose kraštuose, kur pasklido Lietuvos totoriai: Baltarusijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Knygoje rasime pasakojimų apie buvusius totorių dvarus ir palivarkus, mečetes ir kapines, jų kultūros ir švietimo institucijas, įsimintinas vietas. Neliko užmiršti totoriai, kovęsi už Lietuvos, Krymo ir Azerbaidžano nepriklausomybę. Vienas žinias ar vaizdinę medžiagą autorius rinko keliaudamas po kraštą, klausinėjo vietinių gyventojų, ar ir kąjie prisimena apie kaimynus totorius, ieškojo išnykusių gyvenviečių ir kapinių. Būtent jam pavyko aptikti, kad šalia totoriui Aleksandrui Iljesevičiui XIX a. pabaigoje priklausiusio Tadaravos palivarko dabartiniame Kaišiadorių rajone tebegyvena dvaro savininkų palikuonė ar nustatyti to paties rajono Bačkonių dvaro savininko Juozapo Bazarevskio palaidojimo vietą. Didžiausias autoriaus nuopelnas - natūroje sužymėtos vietos, kur buvo šiandien su žeme sulygintos totorių kapinės. Iki šiol to niekas nebuvo padaręs. Kitos žinios surinktos iš senesnių ir dabartinių istorinių bei kraštotyrinių tyrimų, enciklopedijų, žinynų, periodinės spaudos, internetinių svetainių ir kitų šaltinių. Jos nėra tolygios, skiriasijų išsamumas, bet tai priklauso nuo pirminio teksto, kurį autorius dėjo į knygą, sąmoningaijo nepildydamasir netaisydamas. Taip radosi dingusių ar nykstančių totoriškų ženklų rinkinys. [Iš Pratarmės]