Teismo ekspertizės išvadų formulavimas ir vertinimas : disertacija

LTVystantis mokslams ir technologijoms, tobulėjant nusikalstamumo formoms, teismo ekspertizės, kaip pagrindinės specialių žinių taikymo formos bylų tyrimo ir nagrinėjimo procese, vaidmuo auga. Šis vyksmas sąlygoja būtinybę kuo geriau užtikrinti teismo ekspertų nešališkumą ir kompetenciją, išryškinti aiškius išvadų klasifikavimo, formulavimo bei vertinimo kriterijus. Teismo ekspertizės išvada užsienio ir Lietuvos baudžiamojo proceso teisėje yra apibrėžiama vienodai - kaip tyrimų, atliktų panaudojant tam tikros mokslo, technikos, amato ar kitos srities specialias žinias, rezultatas, įformintas proceso dokumente. Teismo ekspertizės išvadų formulavimo mechanizmą sudaro trys pagrindiniai elementai - loginis, psichologinis, leksinis-gramatinis. Šie elementai yra neatsiejami vienas nuo kito, glaudžiai įtakoja vienas kitą bei sąlygoja atitinkamos ekspertizės išvadų rūšies (kategoriškos, tikimybinės, sąlyginės ar alternatyvios, pan.) suformulavimą. Teismo ekspertizės išvadų formulavimo procesą įtakoja įvairūs faktoriai, kurių pagrindiniai yra - pirminių duomenų kokybė, pateikiamų klausimų tikslumas, eksperto kvalifikacija ir kompetencija, atlikti tyrimai. Teismo ekspertizės išvadų vertinimas - tai procesas, kai tyrimą atliekantis pareigūnas ar teismas visapusiškai, išsamiai, betarpiškai, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu bei įstatymo raide, analizuoja ekspertizės išvadą ir nusprendžia, ar ją pripažinti įrodymu, turinčiu reikšmės įrodinėjimo procese ir nuosprendžio priėmime. [Iš leidinio]

ENAs science and technology develop, forms of crime improve, the role of a forensic analysis – as the main form of applying specialized knowledge in the process of investigation and court hearing – continues to grow in importance. Such trend calls for the need to ensure impartiality and qualification of forensic experts, to articulate clear criteria of classifying, formulating, and assessing conclusions. Conclusions of a forensic expert in criminal procedure law in Lithuania and abroad is defined identically – it is the result of a research, carried out by utilizing specialized knowledge from a certain science, technology, craft-making or other area, formalized in a procedural document. The mechanism of formulating conclusions of a forensic analysis consists of three main elements: logical, psychological, lexical-grammatical one. These elements are inseparable from each other; they closely affect one another and determine what type of forensic conclusions (categorical, probable, conditional or alternative and so on) is formulated. The process of formulating forensic conclusions is influenced by a variety of factors, the main among which are – quality of initial data, accurate formulation of questions posed, qualification and competencies of an expert, carried out research. Evaluation of forensic conclusions is a process, whereby an officer in charge of pretrial investigation or court carry out a comprehensive, in-depth, direct, guided by internal convictions and letter of the law analysis of forensic conclusions and decide whether to recognize it as an evidence, which is significant in proving charges and passing a ruling.

• Kriminalistika Lietuvoje 1990-2020: nuo naujų paradigmų paieškos iki realizuotų mokslinių koncepcijų ir ateities įžvalgų / Vidmantas Egidijus Kurapka, Henryk Malewski, Snieguolė Matulienė. Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka 2020, 24, p. 256-291.
• Specialiųjų žinių naudojimo formų Lietuvos baudžiamajame procese optimizavimas / Ryšardas Burda, Janina Juškevičiūtė. Jurisprudencija. 2006, Nr. 11 (89), p. 19-26.
• Specialiųjų žinių vertinimas įrodinėjimo procese: bendrieji procedūriniai ir materialieji reikalavimai pagal baudžiamųjų bylų teismų praktiką / Rima Ažubalytė. Jurisprudencija 2023, Nr. 30 (2), p. 322-344.
• Specialių žinių panaudojimo įrodinėjimo procese formų ypatumai Lietuvos ir Rusijos teisėje: kai kurie probleminiai aspektai / Sigita Šimbelytė. Taikomieji tyrimai studijose ir praktikoje 2016, 12, p. 73-82.
• Tyrimo kompleksiškumo reikšmė identifikuojant įrankį kūno sužalojimų ir drabužių pažeidimų ekspertizių metu / Jurgita Varnaitė, Ramunė Sitienė. Jurisprudencija. 2003, Nr. 43 (35), p. 158-165.