LTŠiais laikais daugelis dvarų, rūmų bei ūkinių pastatų – sudariusių kadaise žemės valdų dalis – nyksta ir virsta griuvėsiais, netekę ne tik savininkų, bet ir bet kokios priežiūros. Ankstesniuose straipsniuose rašiau apie tuos dvarus, kuriems labiau „pasisekė“: jie atsidūrė atsakingų žmonių rankose, atnaujinusių ir įkvėpusių jiems naują gyvenimą; dar kiti dvarai įgijo naujus savininkus, juose įrengti muziejai ar privačios rezidencijos. Tačiau negalima pamiršti, kad kairiajame Nemuno krante esančiose žemėse vis dar galima rasti nemažai senųjų dvarų liekanų: apgriuvusių dvaro rūmų, kuriuose kadaise virė gyvenimas, bet dar daugiau paprastų ūkinių pastatų, oficinų, arklidžių, tvartų, ledainių. Kai kur išliko tik vienas ar du pastatai, liudijantys toje vietoje buvus didesnį ar mažesnį dvarą. Blėsta ir žmonių atmintis apie šių dvarų savininkus, jų likimus, nyksta ar net visai sugriūva pastatai. Tik kai kur dar išlikę gyvų atsiminimų. Verta juos išsaugoti, nes tautos istorijos ir kultūros tęstinumas yra jos tapatybės matas. Taip pat ir buvusių dvarų – tiek turtingesnių, tiek kuklesnių – nevalia pamiršti. Net ir tų mažiau ištaigingų pastatų likimas kartais būdavo sudėtingas. [Iš teksto, p. 300-301]
ENMany remains of old manors can still be found in the lands on the left bank of the Neman River; these are the dilapidated houses of the former owners, which were once teeming with life. More often it is possible to come across farm buildings, servants‘ houses, stables, cowsheds, barns, and ice houses. In some places, only one or two buildings remain, but still they prove that there was a larger or smaller estate. In small towns such as: Veisiejai, Leipalingis, Jundeliškės, Bulakavas, Jieznas, Tabariškiai the old landowner world can be found, although in a very reduced form. Manors, palaces, farms, breweries, distilleries, and other fragments of economic buildings, even those very damaged, are components of heritage and their memory should be cherished. [From the publication]