Teisinis pliuralizmas : disertacija

LT[...] Darbo tikslas yra pateikti sistemišką teisinio pliuralizmo kaip teisės normų sistemų koegzistavimo visuomenėje analizę ir patikrinti hipotezę, jog teisinis pliuralizmas yra teoriškai įmanomas bei, palyginus su monopoline teise, naudingesnis individams. [...] Pagrindinis darbo objektas yra nevalstybinės teisės normos bei šių normų ir jų sistemų pliuralizmas. [...] Pirmas darbo skyrius aptaria socialinį reguliavimą, kaip jis atsiranda iš individų veiksmų ir kokią įtaką jiems daro. [...] Antras darbo skyrius skirtas konkrečiai teisės problematikai (teisės sąvokos problematika, teorinė teisinio reguliavimo analizė). [...] Trečiajame darbo skyriuje pateikiamos praktinės įžvalgos, kurios iliustruoja svarbiausias nevalstybinės teisės apraiškas. [...] Ketvirtas skyrius skirtas teisinio pliuralizmo efektyvumo analizei, lyginant su teisinės monopolijos efektyvumu. [...] Penktajame skyriuje atliekama analizė, kiek teisinis pliuralizmas, o kiek teisinė monopolija yra palankesni teisingumui, kaip pagrindinei vertybei, su kuria yra siejamas teisės vaidmuo visuomenėje. Nors darbe paneigiama prielaida, kad teisė visuomet teisinga, teisingumas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, nulemiančių teisės priimtinumą ir naudingumą individams. Pagrindžiama prielaida, jog teisingumas yra subjektyvus kriterijus ir parodoma, jog dėl šios priežasties teisingumas negali būti universalus matas, o atitikti teisingumo kriterijus teisinėje monopolijoje yra sudėtingiau nei teisiniame pliuralizme. [...]. [sutrumpintas autoriaus tekstas]

EN[...] The thesis aims to provide a systematic analysis of legal pluralism as a system of norms of law coexisting in society and to confirm the hypothesis that legal pluralism is theoretically possible and, compared to monopoly law, most useful to individuals. [...] The primary aim is non-governmental norms of law and the pluralism of these norms and their system. [...] The first chapter discusses social regulation as it arises from individual activity and the effect it has on them. […] The second chapter focuses on specific legal problems (the problem of legal concepts and analyses theoretical legal regulation). […] The third chapter provides practical overviews which illustrate the most important phenomena of non-governmental law. […] The fourth chapter analyses the effectiveness of legal pluralism and compares it to the effectiveness of legal monopoly. […] The fifth chapter analyses the extent to which legal pluralism and legal monopoly are auspicious for the jurisdiction as a fundamental value which is related to the role of law in society. The presumption that the law is always right, that justice is one of the fundamental activities supporting the adoption of laws and their usefulness to individuals, is rejected. The primary precondition that justice is a subjective criteria and that it cannot be used as a universal measure of justice for this reason, and that appropriate criteria of justice in a legal monopoly are more complex than in legal pluralism […].

• Kai kurie dvaro teisės ir jos koncepcijos bruožai Lietuvoje / Alfonsas Vaišvila. Jurisprudencija. 2012, Nr. 19 (2), p. 419-441.
• Klasikinio požiūrio į teisėją kaip teisės aiškintoją ir taikytoją alternatyvos / Rūta Kazanavičiūtė. Teisė. 2009, t. 71, p. 147-162.
• Klasikinis požiūris į teisėją kaip teisės aiškintoją ir taikytoją / Rūta Kazanavičiūtė. Teisė. 2009, t. 70, p. 86-101.
• Požiūrio į teisinį paprotį kaitos tendencijos : teisinis paprotys - nykstantis ar svarbus teisės šaltinis / Mindaugas Gedeikis. Justitia. 2010, Nr. 1, p. 119-125.
• Pragmatinis požiūris į teisę ir jos objektyvumą / Martynas Žilionis. Teisės problemos. 2005, Nr. 2 (48), p. 27-39.
• Teisėkūra ir teisės socialinis veiksmingumas / Remigijus Šimašius. Jurisprudencija. 2004, Nr. 54 (46), p. 62-73.
• Visions and challenges of payday lending in Lithuania / Valdonė Darškuvienė, Paulius Astromskis. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. 2014, Nr. 71, p. 67-87.