Šaulių namai - tautos tvirtovės

LT„Šaulių namai – visuomenės namai. Kiekvienas šaulių būrys privalo pasistatydinti savo namus!“ Toks plakatas buvęs 1922 m. Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) būrių atstovų suvažiavime. 1922 m. Perlojos šaulių būriui gavus iš Jungtinių Amerikos Valstijų per 20 000 auksinų, LŠS Centro valdyba šią sumą sutiko išduoti tik namų statybai. 1929 m. vasario mėn. išleisti „Šaulių namams statyti fondo dėsniai“. Pagal juos, „kiekvienam šaulių būriui reikalinga įsisteigti tam tikras namas, kuris būtų šauliams ir šiaip vietos gyventojams kultūrinio ir draugijinio gyvenimo centru“. Pavasarį paruošti dviejų tipų namo projektai ir išsiuntinėti būriams. Vėliau paruošti 4 namų projektai: kaimui ir miestui, didesniems ir mažesniems namams. Galvota, kad projektai turi būti lietuviško stiliaus. Išspausdintos knygelės aukoms rinkti. Tapo aktualus sklypų ir statybinių medžiagų klausimas. LŠS Centro valdybos pirmininkas tarėsi su žemės ūkio ministru, kuris pažadėjo padėti suteikiant sklypus. Bet miško nemokamai nesutiko duoti, tik žadėjo palengvinti sąlygas varžytinėse įsigyjant medienos. Tuomet LŠS Centro valdyba skatino, kad namai būtų statomi iš plytų, molio, cementinio molio, kalkių ir kitų medžiagų. 1929 m. suorganizuota didžiulė rinkliava rinktinių namų fondams. 75 proc. liko tose vietose, o 25 proc. paimdavo LŠS Centro valdyba. Jai pavyko pasiekti, kad nuo 1932 m. Žemės ūkio ministerija šaulių namams statyti miško medžiagą parduodavo tik už pusę kainos, išperkant per penkerius metus. [Iš teksto, p. 82]

EN„The Riflemen‘s House is a house of a society. Every Rifle Squad must build its own house!“ This slogan was written on the poster at the 1922 Congress of representatives of the Lithuanian Riflemen’s Union squads. In February 1929, the „Laws of the Fund for the Construction of Riflemen‘s Houses“ was published. According to them, „each rifle squad should establish a certain house, which would serve as a centre of cultural and social life for the riflemen and the local residents“. In 1938, the Lithuanian Riflemen had sixty-three houses of their own, worth several million litas. But for the riflemen, these houses were not only a thing of material value; they were the home of the nation. The Riflemen‘s houses were open to all Lithuanians. The Riflemen‘s Union, as a non-partisan ideological organisation, was happy to allow other Lithuanian organisations and individuals to hold parties, lectures, concerts, and other cultural events in their buildings. The publication describes the Riflemen‘s Houses in Alytus, Varėna, Merkinė, Noruliai, Nedzingė and Perloja, which were built during the independence period. [From the publication]