Punsko valsčiaus ekonominė ir socialinė padėtis tarpukaryje

Direct Link:
Collection:
Sklaidos publikacijos / Dissemination publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Punsko valsčiaus ekonominė ir socialinė padėtis tarpukaryje
Alternative Title:
Economic and social aspects of the Punskas district during the interwar period
In the Journal:
Terra Jatwezenorum [Jotvingių kraštas: jotvingių krašto istorijos paveldo metraštis]. 2023, 15, 2, p. 102-109, 315-316, 328-329
Summary / Abstract:

LTPo Pirmojo pasaulinio karo įsikūrusios Vidurio Rytų Europos valstybės įprastai kaip tik siekė suvaržyti nepageidaujamų asmenų judėjimą tarp šalių. Taip buvo daroma ne vien saugumo sumetimais. Ne mažesnę reikšmę turėjo ir valdžios nenoras priimti į savo valdomą teritoriją skurdžiųjų, nelegalių migrantų, taip pat demonstruojama neigiama nuostata atskirų tautybių atstovų atžvilgiu. Tokio sutrikusio tarpvalstybinio judėjimo pavyzdžiu galima laikyti dėl Lietuvos ir Lenkijos konflikto nuo 1920 metų nubrėžtą demarkacinę liniją. Ji ne tik stipriai apribojo regione palaikomus prekybinius ryšius, bet ir apsunkino vietos ūkininkų patekimą į skirtingoms valstybėms atitekusius dirbamosios žemės plotus. Teritoriniai pokyčiai ypač paveikė dalį šeimų ar kaimynų, kurie atskirais atvejais netgi keliems dešimtmečiams buvo priversti nutraukti tarpusavio ryšius. Visos šios problemos palietė ir Punsko savivaldybės gyventojus. Nors Lietuvai pavaldus valsčius buvo įkurtas jau 1918 m. lapkritį ir formaliai turėjo apimti Mockavos, Seivų ir Krasnapolio sritis, dėl vykstančių nepriklausomybės kovų faktiškai kontroliuota vos trečdalis numatytos teritorijos. [Iš teksto, p. 102]

ENThe article focuses on some economic and social aspects of the Punskas district in the Lithuanian state during the interwar period. Territorial losses to Poland after the First World War affected local government capabilities since it was forced to move from Punskas to Sangrūda. Relativelly small district was unprofitable, and all its budget was spent on maintaining local institutions. It could not show proper attention to social welfare or education demands, and the situation of medical care was also insufficient. The main progress was achieved in agriculture when in the 1930s some farmers sought to modernize their farms by adjusting to new dairying tendencies. The local people positively assessed the road infrastructure in the district, however, the connection with Poland was limited. [From the publication]

ISSN:
2080-7589
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/107277
Updated:
2024-04-19 15:08:12
Metrics:
Views: 20    Downloads: 4
Export: