Lieporių neįtvirtinta gyvenvietė I

LTLieporių neįtvirtinta gyvenvietė I (UK 20881) priklauso Lieporių archeologinių paminklų kompleksui, esančiam Šiaulių miesto P pakraštyje (1 pav.). Šį kompleksą sudaro V-VIII a. senkapis ir 2 gyvenvietės-Lieporių, esanti į Š nuo senkapio, ir Lieporių II (UK 23876), 1993 m. atrasta apie 800 m į PR nuo senkapio, kelio į Kelmę R pusėje. Senkapis (UK 16383) tyrinėtas 1987, 1990 ir 1991 m. (ATL 1986 ir 1987 metais, 1988, p. 114–116; ATL 1990 ir 1991 metais, 1992, t. I, p. 117–122). Lieporių gyvenvietė I tyrinėta 1992–1998, 2000–2001 ir 2004–2006 m. (ATL 1992 ir 1993 metais, 1994, p. 64–73; ATL 1994 ir 1995 metais, 1996, p. 47–52; ATL 1996 ir 1997 metais, 1998, p. 90–99; ATL 1998 ir 1999 metais, 2000, p. 103– 106; ATL 2000 metais, 2002, p. 37–40; ATL 2001 metais, 2002, p. 47–53; ATL 2004 metais, 2006, p. 45–52; ATL 2005 metais, 2006, p. 30–35; ATL 2006 metais, 2007, p. 87–90). 1994 m., pasitelkus 1992 ir 1993 m. bandomųjų perkasų duomenis ir aerofotonuotrauką, nustatytas Lieporių gyvenvietės I ir senkapio plotas. Lieporių komplekso tyrinėjimus nuo 1990 m. finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė. 1987 ir 1991 m. Lieporių senkapį tyrinėjo LII (Ilona Vaškevičiūtė), 1990–1998 m. senkapį ir gyvenvietę-ŠAM (Birutė Salatkienė). Nuo 2000 m. Lieporių gyvenvietės I tyrinėjimus perėmė Šiaulių universitetas (B. Salatkienė). 2007 m. Šiaulių miesto savivaldybė nutraukė archeologinių tyrimų finansavimą ir atnaujino jį tik 2016 m. Per visą tyrimų laiką gyvenvietės teritorijoje ištirtas 3009 m2 plotas. Rasta 10 sudegusių ir vieno sunykusio pastato liekanų. Ištirti 7 pastatai. [...]. [Iš teksto, p. 78-79]

ENLieporiai unenclosed settlement I (the S edge of the city of Šiauliai) has been investigated since 1992. In 2016, the preserved structures discovered in 2005 and 2006: part of a pond and well 5 were investigated with the excavation of a total of 77 m2. The edge of the pond was investigated in trench 172 (50 m2 ). Its fill consisted of a 95 cm thick dark brownish grey–black soil with stones, pieces of charcoal, and pieces of burnt clay. Pit 127, which was triangular and 60 cm deep, contained about 30 grains of barley, several of rye, and one of common wheat. One grain was C14 dated to 140–390. A bronze pin with a flaskshaped head and a small chain as well as a sherd of hand built pottery were collected in trench 172 along with the most stone artefacts: 4 whetstones, 8 sharpening stones, 6 handstones, and 7 tools the purpose of which was harder to determine. Well 5 and pit 126 (2.5 x 1.7 m) were excavated in trench 173. The pit contained soft, dark, mixed soil with stones along with large and small pieces of burnt clay, a piece of slag, and one fragment of a ground stone artefact. A 2.3 x 1.8 m pit was excavated inside the well in such a way as to leave a quarter of the fill for recording the stratigraphy. Down to a depth of 1.1 m, the well’s 1.3 x 65–75 cm wooden structure was burnt. The fill consisted of grey silt with stones, fragments of polished stones, charred wood, sticks, pieces of slag, animal bones, and large and small pieces of burnt clay. The fill layer was 1.3 m thick. The well’s wooden structure is analogous to those of previously discovered wells: split planks lay horizontally on the sides with planks set vertically at the ends. Charred wood had been tossed into the well. Barley and wheat grains were found in the well’s silt and several well-preserved animal bones in the fill at various depths. The well’s timbers were C14 dated to 438 ±31. [From the publication]