Anytos ir marčios vaizdiniai pietų aukštaičių šnektose

LTApie anytos ir marčios santykius renkant tarminę medžiagą užrašyta daugybė pasakojimų. Neretai pateikėjai, apibūdindami anytas ir marčias, pasakodami apie jų gyvenimą po vienu stogu, pasiremia visiems gerai žinomomis patarlėmis: anyta velnio pramanyta; marti – karti. Pašnekovų nuomone, šios paremijos bene geriausiai pristato kaimo žmonių stereotipinį požiūrį į anytas ir marčias. Kita vertus, taip pasakoma, kad esama ir kitokių nuomonių, atkreipiamas dėmesys į galimus archajiško ir šiuolaikiško vertinimo skirtumus. Kokių žinių apie anytą ir marčią galima rasti tarminiame diskurse? Kokie anytos ir marčios vaizdiniai slypi pietų aukštaičių pasaulėvaizdyje? Norint atsakyti į šiuos klausimus reikia sukaupti reprezentatyvią duomenų imtį ir atlikti jų analizę. Tarminės medžiagos rinkimo specifika lemia, kad daugiausia užrašoma autobiografinių duomenų – pateikėjai dažniausiai pasakoja apie asmeninį gyvenimą, šeimas ir artimuosius, kaimo gyventojus ir jų santykius, elgesio normas ir kt. Taigi medžiagos sąvokoms anyta ir marti aptarti ir svarbiausiems semantiniams bruožams atskleisti turima pakankamai. Pašnekovai ne tik pateikia faktus, analizuoja aplinkybes ir įvykius, bet ir juos vertina remdamiesi asmenine patirtimi ir bendruomenės vertybėmis. Kelių kartų atstovų pasakojimai susilydo į vientisą tekstą, atskleidžiantį kalbinei bendruomenei svarbiausius dalykus, pristatantį kalbinį ir kultūrinį pasaulio suvokimo vaizdą. [Iš teksto, p. 79-80]

ENThe article is based on dialectal dictionaries, texts and other sources of Southern Aukštaičiai dialects and its aim is to discuss the words and word combinations describing mother-in-law and daughterin-law, to analyse their usage context, and provide insights into the images of mother-in-law and daughter-in-law. The core of the material consists of more than 300 sentences. The study includes all sentences containing the words anyta (motherin-law) and marti (daughter-in-law) and their derivatives, as well as sentences with the pronoun she, where the context makes it clear that it is about mother or daughter-in-law. The number of words directly describing mother and daughter-in-law found in the sources studied is relatively small. This shows that both terms are semantically connoted, clear without no additional characterisation. Mother-in-law and daughter-in-law are characterised by the same negative connotations (anger, unreconciled way, laziness) and positive (kindness, humanity, diligence) character traits. They are most often described as evil and bad, less often as loving and respectful of each other. The negative or neutral emotional relationship between mother-in-law and daughterin-law is also confirmed by the use of diminutives which are relatively few and not always go together with semantic connotations of diminutives (love, tenderness, gratitude).The worldview of the Southern Aukštaičiai still retains rural images of mother and daughter-in-law. This is partly due to the prevalence of the eldest generation in dialectal discourse stories about the realities of the past (for example, the frequently used negative connotation of the phrase “eiti į marčias” – go to in-laws, marry). In dialectal texts and proverbs, the relationship between mother and daughter-in-law is based on the oppositional notion of own / stranger, which is also revealed by comparing them to mother and daughter. Mother and daughter-in-law are wives, mothers and/or grandmothers, housewives and family members. In the dialectical discourse the most common images are of the housewife and family member. The images of mother-in-law as a mother and/or grandmother emerge from the daughter-in-law’s stories. [From the publication]