Paribio konstravimas: identitetas, teritorija, pilietybė

LTGlobalizacijos procesas ir su juo siejami išaugę įvairūs persidengiantys srautai (ekonominiai, politiniai, socialiniai ir kt.), peržengiantys kelių nacionalinių valstybių teritorijų ribas, kelia klausimus, ar valstybės teritorialumas išlieka nepajudinamas ir nekvestionuojamas. Valstybės kaip teritorinio darinio sampratą kvestionuoja ir augantys dvigubos pilietybės atvejai – valstybės rūpinimasis žmonėmis, kurie fiziškai negyvena jos teritorijoje, tačiau dėl tam tikrų priežasčių suteikiama pilietybė remiantis, pavyzdžiui, etniniu kriterijumi. Straipsnyje remiamasi 2013 m. atliktų lauko tyrimų duomenimis. Šiais tyrimais buvo siekiama pasiaiškinti Lenkijos lietuvių jaunimo identiteto konstravimo ypatumus, pilietybės sampratas. Dalis šių duomenų jau yra publikuota kituose straipsniuose (žr. plačiau Daukšas 2015, 2017), todėl iš naujo jie nėra plačiau nagrinėjami, bet analizuojami tik šiai konkrečiai temai aktualūs ir svarbūs aspektai. Punske atlikti tyrimai pateikia įdomios medžiagos iš paribio, kuri kelia klausimus apie priklausymą Lietuvai ir Lenkijai vienu metu. Svarbus yra pilietybės klausimas, parodantis, kiek svarbu gyvenant paribyje save identifikuoti su vienos ar kitos valstybės pilietybe / pilietybėmis. Ne mažiau svarbus aspektas yra ir valstybių politikos bendratautiečių, gyvenančių kitose valstybėse, atžvilgiu – suteikiant narystę valstybėje remiantis etniniais kriterijais. [Iš teksto, p. 216-217]

ENThe article, based on a field study conducted in Punskas in 2013, examines the concepts of dual citizenship. The development of dual citizenship policy in Lithuania clearly reveals a consistent evolution of state policy towards the legalisation of dual citizenship for Lithuanians of Lithuanian origin. In 2006, this option was abolished after the Constitutional Court of Lithuania ruled that dual citizenship is not possible in Lithuania. Field research in Punskas revealed that Polish Lithuanians (young people) have a threefold view of their relationship with the Lithuanian state. They see Lithuania as a foreign state, but emotionally they are connected to it, and they identify with it. Polish citizenship is a clear priority, as it is the country of residence, but we were also able to talk to several informants who have taken Lithuanian citizenship (in addition to their Polish citizenship), and who have a dual view of Lithuanian citizenship. On the one hand, they accept Lithuanian citizenship emotionally, seeing it as a means of confirming their Lithuanian identity and Lithuanianness. On the other hand, the possession of Lithuanian citizenship is seen as a practical facilitation (especially during the period of studies in Lithuania), enabling easier functioning in both countries (Poland and Lithuania). [From the publication]

• Sociologija / Sociology
• Etnologija / Ethnology