Lietuvos numizmatikos ir heraldikos tyrimai. XIV-XV a.

LTLDK numizmatika, kaip mokslas, sovietmečiu buvo netoleruotina, nes jos objektais neišvengiamai buvo vadinamieji buržuaziniai simboliai – Vytis, Vyčio kryžius, Gedimino stulpai – tad natūralu, kad šis mokslas buvo stipriai atsilikęs. Numizmatikos srityje specializavosi Vilniaus universiteto absolventai – archeologai arba istorikai, darbavęsi muziejuose, kuriuose buvo išsaugoti numizmatikos rinkiniai, t. y. Lietuvos TSR istorijos ir etnografijos muziejus, Kauno istorijos muziejus, M. K. Čiurlionio dailės muziejus, kuriame buvo saugomas žymiausio Lietuvos kolekcininko numizmato dr. Aleksandro Mykolo Račkaus surinkta ir Lietuvai 1936 m. padovanota didžiausia pasaulyje lietuviškų monetų kolekcija. Muziejaus kultūros skyriui kurį laiką vadovavo iš JAV persikėlęs pats A. M. Račkus, vėliau – anuomet bene žymiausias LDK numizmatikos mokslo tyrėjas Povilas Karazija, po J. Tiškevičiaus „Skorowidz monet litewskich“ išleidęs svarbiausias studijas apie: lietuviškus sidabro lydinius bei Aluonos Šklėrių ir Krūminių monetų lobius. Sovietmečiu Lietuvoje pagrindiniu LDK numizmatikos autoritetu buvo Lenkijos prof. R. Kiersnovskis, 1984 m. išleistoje studijoje pasiūlęs LDK monetų klasifikaciją, kurioje Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui priskyrė heraldinį simbolį – Ietigalį su kryžiumi. Taigi ir žinomiausią Šančių lobį su monetomis, kurių vienoje pusėje pavaizduotas šis simbolis, kitoje – kirilika užrašytas slaviškas žodis ПЕЧАТЬ, taip suklaidindamas, kaip vėliau paaiškėjo, ne tik žymius Lietuvos archeologus, muziejininkus, bet ir mane, pradedantį numizmatikos mėgėją. Susipažinęs su žymiausiu LDK monetų rinkėju Domininku Kaubriu (1915–2020), nutariau kartu su juo sukurti išsamiausią LDK monetų katalogą be lenkiškų priemaišų.Tuo metu teko vadovautis Lietuvos archeologijos autoritetų prof. M. Michelberto, doc. A. Tautavičiaus spaudoje skelbtomis išvadomis lietuviškos numizmatikos klausimais, derinant jas su žymių Lenkijos numizmatų J. Tiškevičiaus, C. E. Huten-Čapskio katalogų duomenimis. Kilo taip pat nemažai abejonių vertinant kai kuriuos nusistovėjusius LDK heraldinius simbolius (Gedimino stulpus, Ietigalį su kryžiumi, Liūtą), ypač archeologų kasinėjimuose, vykdytuose jau nepriklausomoje Lietuvoje, iki tol neregėtose monetose atrastus naujus simbolius. Tai sukėlė dešimtmečius trukusias diskusijas, kurių negalėjau išvengti dirbdamas Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Numizmatikos skyriaus fondų saugotoju, Lietuvos banko Pinigų projektavimo ir gamybos komisijos konsultantu ir jo leidžiamo mokslo žurnalo „Pinigų studijos“ redakcinės kolegijos nariu (1994–2011). Betgi 1993 m. LDK monetų katalogo sudarymui naudingiausi man buvo Domininko Kaubrio ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Numizmatikos skyriaus LDK monetų rinkiniai. Šiame darbe pristatysiu svarbesnius savo veiklos rezultatus, leidusius atsakyti į esminius diskutuotinus XIV–XV a. LDK numizmatikos klausimus, neprieštaraujant sfragistiniams, archeologiniams, heraldiniams, istoriniams faktams ir ikonografijai. [Iš teksto, p. 248-249]

ENThis report discusses the result of the research made in the areas of numismatics and state heraldry of the Grand Duchy of Lithuania. The results made influence on the progress of these scientific branches. Some numismatic discoveries, such as the Spearhead with a Cross or the Columns of Gediminas generate long discussions on whether they should be assigned to Vytautas or Jogaila’s reign. The essence of the Šančiai treasure and coins of the ПЕЧАТЬ type was unravelled and a never before known heraldic symbol of the dragon featured on Jogaila’s denarii was revealed. The dragon symbol is connected to the baptism of Lithuania. Also, the coinage of vassal coins under Jogaila’s vicegerents Skirgaila and Vytautas was uncovered. [From the publication]