LTStraipsnyje iškeliama gyvenimo prasmės svarba žmogui. Kartu pagrindžiamas ugdymo, kaip gyvenimo prasmės atradimo, aktualumas šiuolaikinėje modernėjančioje visuomenėje. Taip pat apibūdinamas prasmės ryšys su vertybėmis ir atskleidžiamos dabartinio žmogaus atitolimo nuo vertybių sociopolitinės ir edukacinės priežastys, beprasmiškumo jausmo ištakos. Straipsnio autorė remiasi egzistencinės fenomenologinės krypties filosofų darbais. Reikšmė teikiama ir lietuvių filosofų – Vydūno, A. Maceinos ir kt. įžvalgoms. Autorė iškelia mintį, jog prasmė sudaro vidinio žmogaus gyvenimo turinį ir pagrindą, kad ji randama ne tik paprastoje kasdienybėje, bet ir vykdant aukštesnius uždavinius ar pašaukimą. Prasmės samprata nagrinėjama ne tik filosofiniu, bet ir psichologiniu aspektu. Psichologiniu požiūriu ji susijusi su asmenine motyvacija bei psichologiniais procesais. Autorė atkreipia dėmesį į psichologo V. Franklio prasmės teoriją. Ugdymas straipsnyje apibrėžiamas kaip gyvenimo prasmės atradimas. Darant prielaidą, jog kiekvienas žmogus kviečiamas nugyventi prasmingą gyvenimą, aiškinama ugdymo paskirtis – padėti individui atrasti gyvenimo prasmę bei numatyti prasmingo gyvenimo kryptį, turinį bei stilių. Tai daroma, padedant atskirti tikrąsias vertybes nuo tariamų, susidoroti su gyvenimo prasmės arba pasaulėžiūros krize, būdinga postmodernistiniam pasauliui. Straipsnio pabaigoje daroma išvada, jog siekiant įveikti ar sušvelninti vertybių krizės padarinius, būtina skatinti pozityvius svarbiausių ugdymo institucijų – šeimos ir mokyklos – pokyčius, puoselėjančius jaunimo vertybines nuostatas.Reikšminiai žodžiai: Ugdymas; Gyvenimo prasmė; Education; Raison d'etre.
ENThe article accentuates the importance of the meaning of life to man. At the same time significance of education as a discovery of the meaning of life in the present day society, which is becoming more modern, is substantiated. Also a link between the meaning and values is characterised and socio-political and educational reasons of a present-day man moving away from values, sources of the feeling of meaningfulness are revealed. The author bases herself on the works of philosophers of the existential phenomenological direction. She puts forward the idea that the meaning forms the content and basis of man’s inner life and that it is found not only in simple everyday routine but also in carrying out higher tasks. The conception of the meaning is considered not only from the philosophical but also from psychological aspect. From the psychological point of view it is related to personal motivation and psychological processes. Education is defined as finding the meaning of life. Making the supposition that every person is invited to live a meaningful life, the purpose of education is explained – to help an individual find the meaning of life and to project the direction, content and style of a meaningful life. This is done helping to separate real values from the supposed ones, to cope with the crises of the meaning of life or that of the world outlook, which is characteristic of the post-modernistic world. At the end of the article the conclusion is drawn that seeking to cope with or to mitigate the outcomes of the value crisis it is necessary to encourage changes in the most important educational institutions – the family and school.