LTStraipsnio tikslas, remiantis istoriniais šaltiniais, nustatyti Žemaitijos vyskupų Antano Dominyko Tiškevičiaus (1700–1762) ir Jono Dominyko Lopacinskio (1708–1778) architektūros užsakymus. Aptariami dar mokslinėje apyvartoje nefunkcionuojantys šaltiniai, kurie ne tik pakoregavo žinomus duomenis, tačiau suteikė ir naujų istorinių faktų, patvirtino autorystę, nušvietė kai kurių objektų statybos aplinkybes. Vyskupo Antano Dominyko Tiškevičiaus užsakymų tyrimai atskleidė Varnių varpinės statybos detales bei iki šiol nežinomą faktą, jog vyskupas kažkurių savo rūmų rekonstrukcijai samdė architektą Joną Kristupą Glaubitzą. Tyrinėti vyskupo Jono Dominyko Lopacinskio laiškai broliui LDK raštininkui, Brastos vaivadai Mikalojui Tadui Lopacinskiui (1715–1778) atskleidė, kad vyskupo užsakymu architektas J. K. Glaubitzas projektavo Lopacinskių rezidenciją Vilniuje ir Kairėnų dvaro pastatus bei koordinavo atliekamus statybų darbus. 1767 m. J. K. Glaubitzui mirus pradėtus darbus tęsė architektas Jonas Vilhelmas Frezeris. Taip pat abu šie architektai (pradėjo J. K. Glaubitzas, o tęsė J. V. Frezeris) remontavo Varnių katedrą bei statė Varnių kunigų seminarijos pastatą, galbūt prisidėjo prie Šiluvos bažnyčios rekonstrukcijos. J. V. Frezeriui buvo pavesta suprojektuoti Janapolės ir Krakių dvaro pastatus, parengti Vilniaus katedros Vainų koplyčios altoriaus projektą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Architektūros užsakymai; Žemaičių vyskupija; Vyskupai; Glaubitz, Johann Christoph; Frezeris, Janas Wilhelmas; Architektai; Vėlyvasis barokas; Buildings orders.
ENInvestigating historical sources, the article determines and describes particular architectural commissions by two Samogitian bishops - Antanas Dominykas Tiškevičius and Jonas Dominykas Lopacinskis. The study of bishop Tiškevičius’ commissions revealed the circumstances of the construction of Varniai belfry and the previously unknown fact that the bishop had hired architect J. Ch. Glaubitz for the contruction of one of his palaces. The epistolary heritage of bishop Lopacinskis not only corrected the known data but also gave new historical knowledge and confirmed authorship. Lopacinskis commissioned architect Glaubitz and, later, J. W. Frezer to design the residence in Vilnius and the buildings of Kairėnai manor, as well as supervise the works there. The bishop maintained continuous work relations with the architects and gave them a regular salary. The bishop’s correspondence is also interesting in that it clarifies the role of the client in constructions. Apparently, the clergyman was personally supervising the hiring of the workers and the acquisition, transportation and storage of construction and decoration materials. The study of the archival sources showed the duration of relations between the client and the contractor. The cooperation between bishop Tiškevičius and Glaubitz lasted for two years. Bishop Lopacinskis employed Glaubitz from 1767 till 1767, while Frezer was employed from 1767 till 1770. The analysis performed contributes new historical facts to the history of art. The scale of cultural investments by these two Church hierarchs had a significant impact on the spread of late baroque in the Samogitian diocese.