LTKas pavasarį Nemunas nusineša po smiltį Balbieriškio atodangos. Taip ir mūsų istorija. Teka, bėga, gūra. Minime miestelio 500 metų sukaktį, ne už kalnų Lietuvos tūkstantmetis. Kas žmogus prieš laiką - smiltelė ir tiek. Bandžiau sudėstyti iš tų smiltelių Balbieriškio istorijos mozaiką. Karai, gaisrai, potvyniai praėjo, o žmogus - jo darbai, jo atmintis - liko. Ši knyga atsirado klausantis žmonių, gimusių ir gyvenančių prie Ringio, Peršėkės ir Nemuno. Joje nieko išgalvoto, pagražinto, nebent šis tas nutylėto. Mūsų visų labui. Balbieriškis - čia gimusiųjų, čia augančiųjų, čia gyvensiančiųjų meilė ir savastis. [Iš Pratarmės]