Paauglių estetinės refleksijos ugdymas dizainu : disertacija

LTŠios disertacijos tikslas – išanalizuoti paauglių estetinės refleksijos ugdymo prielaidas, estetinės refleksijos ugdymo optimizavimo galimybes dizainos būreliuose. Pirmasis skyrius skirtas paaglių estetinės refleksijos ugdymo dizainu socialinės filosofijos prielaidos; analizuojama daiktinės aplinkos raida, sąlygojusi specifinį dizaino, techninės estetikos reiškinį; mokslinės literatūros pagrindu analizuojami dizaino estetinės sampratos ypatumai remiantsi postmodernizmo filosofija; išskiriami veiksniai, lemiantys estetinį daiktinės aplinkos, arba dizaino, suvokimą, vertinimą, kūrimą. Antrajame skyriuje dizaino estetine refleksija analizuojama kaip edukacinis reiškinys; pristatomi Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrųjų programų, išsilavinimo standartų, dizaino dalyko pagrindu išskirti estetinės refleksijos ugdymo dizainu tikslai, uždaviniai; apžvelgiami nuoseklūs etapai ir jų ugdymui optimalus amžius ir galimos užduotys; skiriamas dėmesys paauglių raidos psichologinėms teorijoms, apibūdinančioms jų mąstymą ir poreikius. Trečiajame skyriuje nagrinėjama tyrimo metodika, imtis ir diagnostinės priemonės charakterizuoti meninių disciplinų mokytojų preferencijoms į dizaino dalyką; aptariamas estetinės refleksijos ugdymo pokyčiams matuoti diagnostinio klausimyno sudarymas remiantis vizualia medžiaga; aprašoma ugdomojo eskperimento eiga ir jo rezultatai. [sutrumpintas autoriaus tekstas]

ENThe purpose of the thesis is to look into the preconditions of education of aesthetic reflection in teenagers, the possibilities of optimisation of education of aesthetic reflection in design classes. The first section in dwells on the preconditions of the social philosophy of education of aesthetic reflection in teenagers through design, analyses the development of material environment that conditions the specific phenomenon of the design, technical aesthetics, with reference to scientific sources considers the peculiarities of aesthetic conception of design on the basis of the post-modernism philosophy, distinguishes factors that determine aesthetic perception, evaluation and creation of the material environment, or design. The second section treats aesthetic reflection of design as an education phenomenon; presents the goals and tasks of education of aesthetic reflection distinguished on the basis of general curriculum, education standards and the subject of design of the Lithuanian comprehensive school; reviews consistent stages and the age optimum for their education as well as possible tasks; pays regard to psychological theories of development of teenagers that describe their thinking and needs. The third section deals with the methodology of research, samples and diagnostic means applied for characterisation of the preferences of the teachers of artistic disciplines in respect of the subject of design; discusses compilation of diagnostic questionnaire for measuring of variation of education of aesthetic reflection on the basis of visual material; described the process and the results of the educational experiment.

• Factors of aesthetic relationship of schoolchildren with the visual environment / Jolita Mulevičienė. Entwicklung erziehungswissenschaftlicher Paradigmen: Theorie und Praxis / Gerd-Bodo von Carlsburg (Hrsg.). Frankfurt am Main: Lang, 2007. P. 461-471.
• Mokinių estetinio santykio su vizualiąja aplinka veiksniai / Jolita Mulevičienė. Pedagogika. 2005, 79, p. 64-69.