Tautinių mažumų mokykla Lietuvoje 1918-1940 metais : disertacija

LTDisertacijoje yra analizuojama tautinių mažumų mokyklų raidos tendencijos bei jų ypatumai Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (be Vilniaus ir Klaipėdos krašto, kadangi šios sritys turėjo specifiką). Darbo pirmame skyriuje yra nagrinėjamas tautinių mažumų mokyklų veiklos reglamentavimas: nagrinėjamos tautinių mažumų švietimo politikos formavimosi istorinės aplinkybės, analizuojamos konstitucinės švietimo garantijos ir nagrinėjami mokyklų veiklos reglamentavimas švietimo įstatymais. Antrame darbo skyriuje analizuojama žydų tautinės mokyklos raida. Atskleidžiama žydų tautinės autonomijos įtaka plėtojant švietimą, charakterizuojama mokyklų įvairovė pagal ugdymo kryptis, nagrinėjamas pradžios mokyklų tinklas ir jo pokyčiai, tiriama gimnazijų bei progimnazijų veikla – materialinė padėtis ir auklėjimo turinys. Trečiame skyriuje nagrinėjama Lietuvos lenkų mokyklų veikla – tiriama pradžios mokyklų tinklo pokyčiai atskirais laikotarpiais, charakterizuojamas gimnazijų darbas ir mokytojų vykdyta auklėjamoji veikla. Ketvirtas darbo skyrius skirtas vokiečių tautinės mažumos mokyklai. Atskirai analizuojami pradžios mokyklų tinklo pokyčiai ir charakterizuojama veikusi vokiečių gimnazija bei progimnazijos. Penktame skyriuje yra nagrinėjama Lietuvoje veikusių rusų bendrojo lavinimo mokyklų, šeštame skyriuje – latvių mokyklų ir septintame skyriuje – baltarusių mokyklų veikla. Darbe taip pat daug dėmesio skiriama kad atskleisti ir kiekvienos tautinės mažumos požiūrį į tuo metu vyriausybės vykdytą švietimo politiką. [Iš leidinio]

ENThe thesis analyses tendencies in the development of schools of ethnic minorities and their peculiarities in the First Republic of Lithuania (excluding Vilnius and Klaipėda region because these regions had their own specificity). The first chapter considers regulation of the activity of schools of ethnic minorities: historical circumstances of formulating the educational policy of ethnic minorities are studied, constitutional guarantees of education are analysed and regulation of school activities by laws are considered. The second chapter of the thesis analyses the development of the Jewish national school. The impact of the Jewish national autonomy on the development of education is revealed, the diversity of schools by directions in education is characterised, the network of primary schools and their changes are studied, and the activity of high schools is investigated. The third chapter is devoted to the activities of Polish schools in Lithuania – changes in the network of primary schools during different periods are considered, work of high schools and the educational activities carried out by teachers are characterised. The fourth chapter is devoted to a school of German ethnic minority. Changes in the network if primary schools are analysed separately and the German high school is characterised. The fifth chapter deals with Russian schools of general education in Lithuania, the sixth chapter is concerned with Latvian schools and the seventh chapter analyses the activity of Belarusian schools. Much attention is also paid to revealing the attitude of every ethnic minority to the educational policy pursued by the Government at that time.

• A. Smetonos valdžios politika žydų atžvilgiu (1927-1940) / Liudas Truska. Istorija. 2004, Nr. 59/60, p. 67-81.
• Estera Eljaševaitė ir žydų liaudies universiteto idėja tarpukario Kaune / Julijana Andriejauskienė. Lietuvos istorijos metraštis 2020, 2020/2, p. 113-123.
• Istorijos mokymas Lietuvos žydų gimnazijose ir progimnazijose 1919–1940 metais / Benediktas Šetkus. Lituanistica. 2019, Nr. 3, p. 157-182.
• "Kalbų ginčas" tarpukario Kaune: hebrajistai prieš jidišistus / Julijana Andriejauskienė. Lietuvos istorijos studijos 2024, t. 54, p. 42-57.
• Kauno žydų gimnazija dėstomąja lietuvių kalba: vokiečių ir žydų konfrontacijos darinys / Benediktas Šetkus. Lituanistica. 2019, Nr. 2, p. 73-87.
• Lavinamieji ir vaidybiniai žaidimai tradicinėse žydų mokyklose - chederiuose / Sada Petružienė. Tradicija ir dabartis. 2011, 6, p. 110-118.
• Rusai Lietuvos Respublikos visuomenėje 1918-1940 m : istorinės retrospektyvos konstravimas / Natalija Kasatkina, Andrius Marcinkevičius. Vilnius : Eugrimas, 2009. 359 p.
• Rusų švietimo organizavimas Kauno mieste XX a. 3–4 dešimtmečiuose / Andrius Marcinkevičius. Kauno istorijos metraštis. 2015, 15, p. 149-166.
• Sionistinis sąjūdis Lietuvoje / Eglė Bendikaitė. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2006. 300 p.
• Sociocultural lituanization in gymnasiums of national minorities in Kaunas 1926–1940 / Mindaugas Balkus. Istorija. 2019, Nr. 113, p. 38-65.
• The Jewish secondary school pupil in Interwar Lithuania: the characteristics of their educational environment / Saulius Kaubrys. Kwartalnik Historii Żydów 2022, 2, p. 363-375.
• Žydų mokyklų tinklas: kiekybinių pokyčių charakteristikos / Saulius Kaubrys. Lietuvos žydai / sudarytojai: Vladas Sirutavičius, Darius Staliūnas, Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė. Vilnius : Baltos lankos, 2012. P. 371-385.
• Русский мир Каунаса : культурное общество в 1918-1940 гг. / Асия Ковтун. Darbai ir dienos. 2003, t. 34, p. 145-177.
• Социальная адаптация и идентичность русского населения Литвы в 1918-1940 гг / Андрюс Марцинкявичюс. Lietuvos rusai XX-XXI a. pradžioje: istorija, tapatybė, atmintis / sudarė Grigorijus Potašenko (ats. redaktorius), Pavel Lavrinec, Andrius Marcinkevičius. 2013. P. 24-52, 387-388.