Tarptautiniai ryšiai kaip Lietuvos akademinės bendruomenės struktūrinės kaitos veiksnys: TEMPUS programos pagrindu : disertacija

LTDarbe Tempus programos pagrindu siekiama nustatyti tarptautinių akademinių sąveikų, kurios integracinių procesų į pasaulio akademinę bendriją laikotarpiu atlieka kaitos agento vaidmenį, poveikį struktūriniams Lietuvos akademinės bendruomenės pokyčiams. Struktūralistiniu-konstruktyvistiniu požiūriu šie pokyčiai nagrinėjami kaip sudėtingi procesai akademiniame lauke, pasižyminčiame horizontaliais skirtingų mokslo sričių ir vertikaliais akademinės sistemos ryšiais, apimančiame akademinės bendruomenės habitus (normatyvinė ir profesinė veikla), ir vykstantys institucinėje aplinkoje, kuri pokyčius gali veikti suvaržančiai arba išlaisvinančiai. Tyrimas atliktas 13 šalies aukštųjų mokyklų. Taikant tikslinę ir stratifikuotą-sisteminę atrankas, apklausti 505 mokslo pedagoginiai darbuotojai, iš kurių 190 - Tempus programos dalyviai ir 315 nedalyvavę šioje programoje. Tyrimo duomenys nepatvirtino 3 hipotezių. T.y., (i) daugiausia Tempus projektų turėję universitetai iš kitų aukštųjų mokyklų tarpo neišsiskiria vykstančiomis permainomis; (ii) pokyčiai gausiausiai atstovaujamose taikomųjų ir technologijos mokslų srityse nėra tokie dinamiški kaip menkiau atstovaujamuose socialiniuose ir humanitariniuose moksluose; (iii) nėra reikšmingų programoje dalyvavusių ir nedalyvavusių akademinės bendruomenės narių profesinės veiklos skirtumų. Tačiau tyrimo duomenys patvirtino likusias hipotezes: (iv) sparčiau kito Tempus programoje dalyvavusių akademinių darbuotojų normatyvinė veikla; (v) didesnį socialinį ir akademinį kapitalą turintys bei svarbesnes pozicijas užimantys akademinės bendruomenės nariai aktyviau ir intensyviau dalyvauja tarptautiniuose ryšiuose. [Iš leidinio]

ENThe study relies on the Tempus programme to determine those international academic interactions, which perform the role of the agent of change and have an impact on the structural changes in the Lithuanian academic community at the time of the process of its integration to the global academic community. These changes are examined from the structuralist-constructivist point of view as complex processes in the academic field. The processes take place in an institutional environment, which may constrain or encourage changes. The research was carried out in 13 higher education institutions of the country. Targeted and stratified-systemic selection was used in surveying 505 pedagogical employees, including 190 participants of the Tempus programme and 315 persons who did not participate in this programme. The research results did not confirm 3 hypotheses. 1) Universities with many Tempus projects did not differ from other universities in terms of the ongoing changes. 2) Changes in the well-represented applied and technological sciences were not as dynamic as in the less-represented social sciences. 3) There were no significant differences between the professional activities of the members of the academic community who participated and those who did not participate in the programme. However, the research data confirmed the remaining hypotheses: 4) the normative activities of the Tempus programme’s participants were changing faster; and 5) members of the academic community with greater social and academic capital were more actively participating in international projects.

• Aukštojo mokslo institucijų valdymo mokslinių tyrimų tendencijos Lietuvoje / Ingrida Bartkutė, Linutė Kraujutaitytė. Viešoji politika ir administravimas. 2007, Nr. 20, p. 104-112.
• Aukštojo mokslo ir studijų institucijų kaitai įtakos turintys veiksniai / Rita Mičiulienė. Kultūra - Ugdymas - Visuomenė. 2005, Nr. 1, p. 147-155.
• Bendradarbiavimo programų ir projektų įgyvendinimo problemos apskrityse ir savivaldybėse / Agota Giedrė Raišienė. Šiuolaikinės tarporganizacinės sąveikos formos viešajame sektoriuje / atsakingasis redaktorius S. Puškorius. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2006. P. 36-41.