LTDisertacijoje analizuojamas socialinis tapatybės konstravimas. Pasirinkta jo tyrimo erdvė – autobiografija. Domimasi kaip identiteto reprezentacijas XX a. lietuvių autobiografijose struktūruoja lytis ir laikas (asmeninis bei istorinis). Remiamasi prielaida, kad lytis ir laikas yra vieni pagrindinių socialinės erdvės struktūrinių matmenų, žyminčių asmens socialinės tikrovės konstravimo ribas ir visuomeninės sąveikos ypatumus. Laikas – vienodas individų amžius ir savitas istorinis gimimo bei socializacijos laikmetis leidžia formuotis tokiems socialiniams junginiams kaip kohortinės kartos. Tokių junginių narius sieja bendra demografinė ir istorinė – socialinė patirtis, skatinanti juos konstruoti specifinį bendrą identitetą. Disertacijoje siekiama išnagrinėti, kaip XX a. Lietuvoje, ryškių politinių, socialinių bei kultūrinių permainų kontekste, kinta lyties ir kartos identiteto socialinės reikšmės. T.y. ištirti tapatybės konstravimo skirtumus atskirų kohortinių kartų autobiografijose, sutelkiant dėmesį į šeimos bei darbinės veiklos institucines erdves. Atskleisti, kokias konkrečias formas laikui bėgant įgyja socialinės lyties kategorijos skirtingo amžiaus autorių pateikiamose gyvenimo aprašymuose. Parodyti, kaip kinta kartos identiteto turinys. Aptarti kohortinės kartos identitetą formuojančius veiksnius. Kokybinei biografinių tekstų analizei pasirinktos trys kohortinės kartos - 1910 – 1922, 1923 – 1944, 1945 – 1957. [Iš leidinio]
ENThe dissertation analyses the social construction of identity by focusing on autobiographies. It investigates how identity representations in the 20th-century Lithuanian autobiographies are structured by gender and time (the personal and the historical). It assumes that gender and time are among the most important structural dimensions of social space that mark the boundaries of the construction of the person’s social reality and the particularities of societal interaction. Time – the same age of individuals and a distinctive period of birth and socialisation – leads to the formation of such social compounds as the cohort generations. The members of such compounds share common demographic and historical-social experience that encourages them to construct a specific shared identity. The dissertation seeks to examine the changes in the social meanings of gender and identity in the context of distinctive political, social and cultural transformations of the 20th-century Lithuania. In other words, the dissertation seeks to examine the differences between identity construction in the autobiographies of different cohort generations, focusing on the institutional spaces of the family and the work. It aims to reveal the particular forms acquired by the social category of gender in the autobiographies by authors of different ages. It aims to show how the content of the generational identity changes in time and discuss the factors influencing the identity of a cohort generation. Three cohort generations were chosen for the qualitative analysis of biographical texts.